Ramino ir meras

Trečiadienio vakarą Latvijos socialiniuose tinkluose netikėtai pasirodė žinia apie tai, kad pajūryje, Liepojos šiaurinio priemiesčio Karostos ribose, žmonės rado raudoną, nedidelio formato orlaivį.

Apie tai iškart buvo pranešta vietos policijos pareigūnams.

Policininkai nuvyko į nurodytą vietą. Tai yra paplūdimys, kur šiuo metų laiku žmonės retai užklysta.

Pareigūnai apie radinį iškart informavo Nacionalines ginkluotąsias pajėgas.

Netrukus į įvykio vietą atvyko sprogstamųjų objektų sunaikinimo specialistai.

Labai greitai visuomenei pranešta, kad rastas objektas pavojaus nekelia, baimintis nereikėtų.

Apie incidentą taip pat buvo informuotas Liepojos miesto meras Gunars Ansinš (Liepojos partija). Jis pabrėžė, kad Liepojos gyventojų saugumui grėsmės nėra.

Pratybų taikinys?

Latvijos kariuomenės pulkininkas Maris Tutins vietos televizijai teigė, kad rastasis objektas veikiausiai yra priešlėktuvinis taikiklis.

Jis nėra sprogus ir nekelia grėsmės visuomenei.

Pasak karininko, oro gynybos mokymo taikiniai paprastai naudojami karinių pratybų metu ir atlieka taikinių funkciją, jie būna tempiami orlaivių.

Tai yra judantys taikiniai artilerijos pratyboms. Tokie objektai naudojami, kad sausumos pajėgos įgytų patirties įvairiais būdais numušti skraidančius objektus.

Pasak įvykį komentavusio kariškio, treniruočių taikiniams gali būti naudojami tiek paprasti kūgiai, tiek sudėtingos konstrukcijos, panašios į lėktuvus ar dronus, imituojančius priešo sistemas.

Vakar Latvijos žiniasklaidoje pasirodė svarstymų, kad rastasis objektas galėjo būti ir vienos Baltijos valstybių kariuomenės karinėse pratybose panaudotas objektas.

Atliekamas tyrimas. Jį vykdantys pareigūnai sieks ne tik nustatyti, kas yra jūros bangų į krantą išplautas objektas, bet ir kuri valstybė jį naudojo bei kokiems tikslams.

Radinys: rugsėjį netoli Ventspilio, ant jūros kranto, žmonės rado didelę rusiško drono nuolaužą. / Latvijos karinių pajėgų nuotr.

Prisiminė kitus radinius

Spalį Latviją apskriejo žinia, kad Salacgryvos apskrityje (arčiau Estijos) iš jūros į krantą išplaukė drono fragmentas.

Skirtinguose šaltiniuose nurodoma, kad tai galbūt rusiško drono „Geran“ arba „Gerbera“ tipo nepilotuojamo orlaivio sparnas.

Tada spėliota, kad tai – dalis drono, kuris rugsėjo mėnesį išplaukė į krantą Ventspilio apskrityje. Rastosios dalys lyg ir galėjo būti vieno drono nuolaužos.

Latvijos žiniasklaida šiomis dienomis priminė, kad rugsėjo pradžioje apie 20 Rusijos dronų įskrido į Lenkijos oro erdvę. Tie, kurie kėlė grėsmę visuomenės saugumui, buvo numušti.

Tai buvo pirmas kartas, kai Rusijos dronai buvo numušti virš NATO teritorijos.

Tada Lenkijos F-16 naikintuvai ir sąjungininkų F-35 naikintuvai buvo pakelti į orą, o jų pilotams buvo duota užduotis numušti Rusijos dronus.

Sprogmenų radinyje nebuvo

Telefonu vakar kalbinta Liepojos laikraščio „Kurzemes Vards“ žurnalistė Ilze Ozolina pasakojo, kad trečiadienio radinys pajūryje netoli Liepojos vietos žmonių neišgąsdino, nes labai greitai buvo paskelbta informacija, kad tai – jokio pavojaus nekeliantis objektas.

„Mūsų mieste nesijautė įtampos ar jaudulio dėl šio radinio. Tokią ramią liepojiečių reakciją lėmė greitas ir savalaikis valstybinių institucijų komentaras. Pirmiausiai apie radinį viešai pranešė vietos policija, o po labai trumpo laiko kariškiai išdėstė, kas tai galėtų būti, ir patikino, kad sprogmenų šiame radinyje nebuvo. Tokie dalykai mūsų kariuomenėje nenaudojami, vadinasi, tai yra kitos šalies karinis daiktas. Bus įdomu sužinoti, kurios. Juk gali būti, kad jis atplaukė net iš Švedijos teritorinių vandenų. Ko gero, būsime priversti priprasti prie dažnėjančių panašių įvykių ar net provokacijų“, – teigė žurnalistė I. Ozolina.

Tokią ramią liepojiečių reakciją lėmė greitas ir savalaikis valstybinių institucijų komentaras.

Latvijos pajūryje ir anksčiau būdavo randama objektų, kurie neabejotinai yra rusiškos kilmės. Bet tai dažniausiai Antrojo pasaulinio karo liekanos – sprogmenų fragmentai.

Pajūryje latviai vis dar randa ir nudeginti galinčių fosforo gabaliukų.

Pastaroji žinia apie pajūryje aptiktą droną sulaukė didelio ažiotažo rusakalbėje auditorijoje, kuri parašė šimtus komentarų.

Žurnalistė pastebėjo, kad didžioji dauguma šių komentatorių šaipėsi iš šios situacijos ir faktiškai visi jie pasirašo rusiškomis pavardėmis.

Mergina – vienai nakčiai

Latvių kalba paskelbta ta pati žinia tokios reakcijos nesulaukė. Žmonės svarstė apie radinio kilmę.

Kažkas atkreipė dėmesį, kad tai ryškiai raudonai nudažytas daiktas, o tai reiškia, jog skirtas lengvai pamatyti jį ore. Tokios spalvos esą nenaudojamos dažyti karinius objektus, todėl komentuojantiesiems patarė nesijaudinti.

Dar vienas komentatorius priminė, kad lapkričio 13 dieną, apie 19 val., bendrasis pagalbos centras pranešė apie virš Karostos skridusį droną.

Veikiausiai būtent jis nuskrido iki Atmodos bulvaro galo, kur ir buvo rastas trečiadienio vakare.

Keli kiti komentatoriai dėkojo už greitą ir kvalifikuotą informaciją. Ji – labai svarbi, net jeigu grėsmė visuomenei nebuvo kilusi.

Kažkam nuotraukoje užfiksuotas daiktas labiau priminė lėktuvo modelį, pagamintą iš stiklo pluošto, esą gamykloje pagamintas daiktas atrodytų kruopščiau padarytas.

Dar vienas komentaras buvo toks pat, kaip dažnai matome lietuviškuose tinklalapiuose ar socialinių tinklų įrašuose – jame buvo skelbiama apie galimybę rasti „merginą vienos nakties nuotykiui“.

Šaipėsi ir iš Lietuvos

To paties portalo rusiškoje versijoje šiuo tekstu rusų kalba per tą patį laiką komentarų atsirado keli šimtai.

Daugelio jų autoriai nepasinaudojo proga patylėti. Je liejo panieką Latvijos valstybei, šaipydamiesi tiek iš valstybės, tiek iš jos karinių pajėgų.

Daugelis lėkštai juokavo, kad raudona radinio spalva liudija apie tai, kad jis paleistas iš Rusijos ar net iš Kremliaus.

Kiti šaipėsi, kad daiktas pasiklydo skrisdamas iš lapkričio 11 dieną Latvijos nepriklausomybės dienos proga surengto parado.

Kiti apskritai pokštavo, kad tai nuo besisukusios karuselės atitrūkęs lėktuvėlis. Komentatoriai tarsi varžėsi, kuris šmaikščiau pasišaipys iš visko, kas tik yra šalyje, kurioje jie patys savo noru gyvena.

Šio įvykio kontekste šaipytasi ir iš Lietuvos, klausiant ar dabar ir latviai uždarys sienas su Baltarusija, kaip tai padarė lietuviai.

Vienas auksaburnis svarstė, ką darys Rusijos valdžia, jei netrukus į jos pusę pradės skristi balionai, gabenantys siuvimo mašinų, kavamalių, skalbyklių detales su Lietuvos, Lenkijos ar kitų šalių gamintojų emblemomis.

Dažnas minėjo V. Putino ir D. Medvedevo pavardes, siekdami pabrėžti, kad latvius jos labai gąsdina.

Tik vienas labai rimtai parašė, kad visi pokštai baigsis, kai žus pirmosios aukos.

„Kol kas galima pažvengti, o kai jie trinktelės į devynaukštį, kaip šiandien Ternopolyje, viskas baigsis. Tolimesnis scenarijus aiškus. Ar jūs matėte buvusius miestus, dabar virtusius griuvėsiais Donbase?“ – tarsi šaltu vandeniu perliejo įsijautusius šaipytis komentatorius vienintelis žmogus.