Dėl sumažėjusių žvejybos laimikių žvejai linkę kaltinti ir į jų tinklus nuolat įsisukančius ruonius. Ruonių problema aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse. Skirtumas tas, kad pas mus jos dar nesiimta spręsti.

Dideli nuostoliai

Žvejų atstovai jau kreipėsi į Lietuvos raudonosios knygos komisijos pirmininką Mečislovą Žalakevičių prašydami svarstyti klausimą, kad pilkieji ruoniai būtų pašalinti iš Lietuvos raudonosios knygos.

"Ruonių populiacija Baltijos jūroje labai išaugo. Jų dabar kone dvigubai daugiau nei buvo prieš kokį dešimtmetį“, – sakė žvejų interesus ginančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila.

Oficialiais duomenimis, kuriuos pateikė Kopenhagoje esanti Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (ICES), ruonių populiacija per pastarąjį dešimtmetį Baltijos jūroje išaugo nuo 10 iki 25 tūkst.

Tai, kad šiemet yra gerokai mažiau stintų nei anksčiau, A.Bargaila taip pat linkęs aiškinti ir ruonių daroma žala.

Prieš dešimtmetį Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje buvo egzotika pamatyti pilkąjį ruonį. Dabar tai tapo kasdienybe. Žvejai giriasi, kad kaskart išplaukę žvejoti mato iki dešimties ruonių.

Gražu būtų juos stebėti, jei ne ruonių žvejams daroma žala. Ruoniai įsigudrino ištuštinti priekrantėje statomus žvejų tinklus.

Lietuvos gamtos fondo specia1istai paskaičiavo, kad per metus ruoniai suėda per 110 tonų žuvų iš žvejų tinklų. Tai yra nemažas kiekis žinant, kad 2014 metais bendra priekrantės žvejų menkių kvota yra 206 tonos, strimelių – 329 tonos.

Ruoniai ne tik ėda žuvis, bet ir drasko tinklus.

Paskaičiuota, kad dėl žuvų netekties Lietuvos priekrantės žvejų nuostoliai sudaro per 330 tūkst. litų per metus.

Lieka tik galvos

Dėl sugadintų tinklų nuostoliai dar didesni. Kiekviena žvejybos įmonė per metus dėl tinklų patiria po 50–60 tūkst. litų nuostolių. Baltijos jūros Lietuvos priekrantėje žuvis gaudo 54 žvejybos įmonės.

Preliminariais skaičiavimais, kasmet dėl ruonių daromos žalos Baltijos jūros žvejai patiria maždaug po du milijonus litų nuostolių.

Šiuo metu dėl konkrečios žvejams padarytos žalos pranešimus yra parašiusios priekrantės žvejybos bendrovės "Gero vėjo žvejams", "Stintelė", "Būtingės žuvis", "Nafa", "Edmarodenas", J.Putriaus, V.Beniušio, B.Motiejausko, V.Razmos, T.Araškevičiaus, J.Petriko, A.Tapino, G.Petriko, E.Narbuto individualios įmonės, Antano Valiuko valčių nuomos įmonė. Įmonės nurodė kasmet ruonių joms padarytą žalą nuo 20 iki 80 tūkst. litų. Ir kiekvienais metais ji didėjo.

"Kasmet ruonių padaroma žala vis didėja: nepataisomai sudraskomi tinklai, sugadinamos žuvys. Pastebime, kad pastaruoju metu draskomos ne tik menkės, bet ir kitos verslinės žuvys – strimelės, uotai, lašišos, žiobriai", – teigiama Gintaro Petrausko pranešime.

"Pasigaminome naujas ūdas menkėms gaudyti. Ištraukę jas iš tūkstančio menkių sveikų rasdavome gal 10–15. Žvejybą ūdomis turėjome nutraukti. Žvejojant tinklaičiais situacija beveik tokia pat. Nebežinome, ką ir daryti", – skundėsi Jonas Putrius.

Žvejai tikino, kad ruoniai taip nuėda žuvis, kad ant ūdų kabliukų dažniausiai lieka tik jų galvos.

Vėl kreipėsi į ministrus

Iki šiol į ruonių žvejams daromus nuostolius valdžios institucijos Vilniuje žvelgė pro pirštus. Dar 2012 metais žvejai kreipėsi į tuometį žemės ūkio ministrą Kazį Starkevičių ir aplinkos ministrą Gediminą Kazlauską.

Žvejai prašė atlikti tyrimą ir išsiaiškinti, kiek ruonių gyvena Baltijos jūros Lietuvos priekrantės vandenyse. Taip pat prašyta įvertinti ruonių žvejams daromą žalą, numatyti nuostolių kompensavimo mechanizmus.

Buvo pažadai tai padaryti 2013 metais. Tačiau iki šiol jokie konkretūs tyrimai neatlikti.

Taip ir nesulaukę valdžios dėmesio žvejai vėl beldžiasi į institucijų duris. Dabartiniai žemės ūkio ministrui Vigilijui Juknai ir aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui naujas prašymas parašytas šiemet vasario 5 dieną. Prašome to paties, ko jau prašyta 2012 metais – nustatyti ruonių daromą žalą ir parengti nuostolių kompensavimo tvarką bei metodiką.

Gali pasirodyti, kad žvejai siekia "išsimušti" pinigų neva prisidengdami ruoniais. Beje, panašios nuomonės Vilniuje, toli nuo žvejų reikalų esančių valdininkų galvose ir sukasi. Žvejų atstovai sulaukė priekaištų, kad jie neva dirbtinai keliantys ruonių problemą.

"Didžiausia Lietuvos žuvininkystės problema yra tai, kad trūksta strateginio mąstymo, dažnai valdininkams labiau rūpi jų asmeniniai, o ne žvejų reikalai. Sugriauta žuvininkystės mokslinio tyrimo sistema, todėl nėra kam atlikti paprastų mokslinių tyrimų dėl ruonių daromos žalos", – svarstė Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas A.Bargaila.

Lietuva nesprendžia problemos

Daugelyje šalių ruonių ir kitų gyvūnų, kurie minta žuvimis, priešiškumo tarp gamtos ir žvejybos problema sprendžiama civilizuotai.

Geriausi pavyzdžiai – Suomijoje ir Švedijoje. Šiose šiaurinėse šalyse ruonių problemos yra dar aktualesnės. Tačiau ir sprendžiamos jos tvarkingai.

Švedijoje ruonių daromai žalai kompensuoti kasmet žvejams skiriami maždaug 2 mln. eurų. Suomijoje kompensacijos dėl ruonių nuostolių siekia apie 1,7 mln. eurų. Be to, šiose šalyse yra numatyta ruonių medžioklės kvota. Suomijoje ji kasmet sudaro tūkstantį vienetų. Ruonius šaudo ne žvejai, o medžiotojai.

Neseniai ruonius leista medžioti ir Estijoje. Latvijoje ir Lenkijoje ruoniai yra saugomi.

Lietuvoje nei kompensavimo tvarkos, nei ruonių medžioklės kvotų kol kas nėra. Pilkieji ruoniai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą ir yra tokie „šventi“, lyg karvės Indijoje.

Lietuvos gamtos fondas atliko anoniminę priekrantės žvejų apklausą. Problema – akivaizdi. neatsirado nė vieno žvejo, kuris būtų užstojęs ruonius.

Dauguma priekrantės žvejų su ruoniais susiduria nuolat. Jie randa ruonių veiklos pėdsakų: nuėstų žuvų likučių ir sudraskytus tinklus. Grėsmingiausia situacija būna ankstyvą pavasarį, kai po veisimosi periodo išsekę ruoniai išplaukia atgauti jėgų, gausiai maitinasi ir ieško žuvų.

Lietuvoje nėra ir ruonių apskaitos sistemos. Kaimyninėse šalyse yra žinoma, kiek ruonių pas juos ganosi. Lenkijoje nuolat stebima per 3 tūkst. pilkųjų ruonių, Latvijoje – nuo 1,5 tūkst. iki 4,5 tūkst., Estijoje – apie 3,6 tūkst., Suomijoje ir Švedijoje – po 8-10 tūkst. ruonių.