Bendrojo pagalbos centro kūrimui jau išleista 100 mln. litų, tačiau sistema iki šiol neveikia taip, kaip tikėtasi. Valstybės kontrolei atlikus auditą ryškėja, kad valstybinė įstaiga tapo dosniu maitintoju ne vienai privačiai bendrovei.

Patalpas išsinuomojo

Valstybės kontrolė, atlikusi auditą Bendrosios pagalbos centre, nustatė begalę trūkumų, o daugiausia klausimų sukėlė situacija Klaipėdoje.

„Iki šiol kviečiant medikus bendruoju pagalbos telefonu 112, operatorius tik paklausinėja, kas atsitiko, ir sujungia su greitosios medicinos pagalbos dispečerine. Mums ir kilo klausimų, ar didžiulės lėšos buvo panaudotos tikslingai“, – sakė Valstybės kontrolės 4-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Sigita Gorovniova.

Pasak pašnekovės, pirmiausia Valstybės kontrolės auditoriai neteko žado radę BPC Klaipėdos patalpų nuomos sutartį.

„Kodėl patalpos penkeriems metams išnuomojamos iš privataus asmens ir tam išleidžiama 2,3 mln. litų? Įdomu ir tai, kad 1 tūkst. kvadratinių metrų plote beveik 400 kv. m yra pagalbinės patalpos. Kam jų tiek daug reikia?“ – pastebėjo S.Gorovniova.

Auditoriams buvo paaiškinta, kad prieš pasirašant nuomos sutartį net nebuvo pasidomėta, ar panašių laisvų patalpų nėra kitose valstybinėse įstaigose ar savivaldybėje.

„Tuo metu, kai vyko patikra, iš 60 darbo vietų užimta buvo tik 12. Kodėl reikėjo kurti tiek darbo vietų, jei jos nenaudojamos. Nenaudojamos įrangos vertė patikros metu viršijo 1 mln. litų“, – sakė S.Gorovniova.

Ji prisiminė Klaipėdoje išgirdusi pažadą, kad prie laisvų kompiuterių netrukus sės greitosios medicinos pagalbos dispečeriai, tačiau jie net neketina peržengti šios įstaigos slenksčio.

Savi paaiškinimai

Šiuo metu Klaipėdoje dirba 78 BPC darbuotojai. Dar 12 žmonių mokosi ir darbą turėtų pradėti gruodį.

„Klaipėdoje įkurta 60 darbo vietų, o, minimaliais skaičiavimais, pamainomis turėtų dirbti 180 darbuotojų. Tačiau nėra norinčiųjų dirbti už 1,4 tūkst. litų algą. Iš 40 kandidatų dirbti pradeda vos 2“, – aiškino BPC viršininkas Artūras Kedavičius. – Klaipėdoje greitosios medicinos pagalbos dispečeriams mes siūlome atsisėsti šalia ir dirbti mūsų patalpose, tačiau jų nenori paleisti Sveikatos apsaugos ministerija.

„Tai ne mes nenorime, o jie negali mūsų priimti. Mes įsivedėme moderniausias sistemas, o BPC neturi programinės įrangos, kad veiktų bendra sistema. Panašu, jog trūkstamos įrangos jie ir negaus“, – priešingai situaciją aiškino Klaipėdos greitosios medicinos pagalbos stoties viršininkas Rimvydas Juodviršis.

Už kompiuterius – triskart brangiau

Nors medikai tvirtina, jog BPC sistemos niekam tikusios, auditoriai nustatė, kad programinės įrangos įsigijimui BPC išleido kur kas didesnes sumas, nei siūlė rinka.

Konstatuota, kad už vieną kompiuterį buvo mokama per 20 tūkst. litų.

„Tai yra tris kartus didesnė kaina nei to paties gamintojo rinkoje siūloma mažmeninė kaina. Tokie pat ir to paties gamintojo, tačiau greitesni ir spartesni kompiuteriai 2009 metais buvo pirkti perpus pigiau“, – sakė S.Gorovniova.

BPC viršininkas A.Kedavičius aiškino, kad buvo skelbiamas konkursas ne kompiuterių įsigijimui, o visos sistemos įdiegimui.

„Mes skelbėme tarptautinį konkursą. Jį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi bendrovė ERP. Mes nepirkome kompiuterių, o pirkome visą sistemą. Mums buvo svarbu, kad ji funkcionuotų“, – pripažino A.Kedavičius.

Sumokėjo avansu

„Mus tikino, kad buvo pasirinktas „rakto“ principas, kai įsigyjama visa informacinė sistema. Bet paaiškėjo, jog įmonė, kuri ją diegė, jau yra bankrutavusi. Tad neaišku, ar visa technika yra pristatyta, nes neatliktiems darbams teks skelbti naują konkursą, o pinigai už paslaugą jau sumokėti avansu“, – patvirtino S.Gorovniova.

Už specialias licencijas Vilniaus ir Klaipėdos centrų programinei įrangai buvo sumokėta 704 tūkst. litų.

„Sumokėta avansu, net neįsitikinant, ar licencijos veikia. Mūsų manymu, tokie įvykdyti viešieji pirkimai valstybei yra nuostolingi ir Viešųjų pirkimų tarnyba turėtų kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Įstatymai numato atsakomybę ir valstybės tarnautojams dėl netinkamo lėšų naudojimo, tačiau nežinau atvejo, kad kuris nors būtų nuteistas“, – pastebėjo S.Gorovniova.

Pagalbos tarnybų telefonais per metus skambinta 4,6 mln. kartų, iš jų – BPC numeriu 112 skambinta 2,5 mln. karto.