Okupacinių simbolių sąrašas uostamiestyje – iškalbingas

Teks keisti pavadinimus

Rytoj posėdžiausiančiai Žymių žmonių, istorinių datų, įvykių įamžinimo ir gatvių pavadinimų suteikimo komisijai bus pateiktas simbolių ir ženklų, kurie siejami su sovietų okupacine atmintimi, sąrašas.

Jį parengė Klaipėdos savivaldybės Paveldosaugos skyrius.

Pagal preliminarų sąrašą, turėtų būtų pakeistos Salomėjos Nėries bei Liudo Giros (važiavusių į sovietų Rusiją parvežti J. Stalino „saulės“), Butkų Juzės (lojalaus sovietų okupacinės valdžios veikėjo), taip pat Juliaus Janonio (sovietų paverstu bolševikiniu-proletariniu simboliu ir neturinčio nieko bendra su Klaipėda) gatvių pavadinimai, taip pat pašalintos memorialinės lentos rašytoju įvardijamam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui Antanui Venclovai ir jau minėtam Butkų Juzei.

Klaipėdoje yra 25 gatvės, pavadintos istorinių asmenybių vardais, dauguma šių asmenų gyveno ir kūrė uostamiestyje, yra nusipelnę kraštui ir Lietuvai, nors dalis jų su miestu niekuo nesusiję.

Keturių sovietinių rašytojų ir poetų vardais įamžintų uostamiesčio gatvių pavadinimai dėl jų pakeitimo buvo linksniuojami ne vieną dešimtmetį.

Dar nepaskelbus nepriklausomybės, 1988 m. klaipėdiečiai jau rinko parašus, kad būtų pakeisti sovietiniai gatvių pavadinimai.

„Reikalinga pakeisti Nachimovo, Popovo, Ušakovo ir V. Kapsuko gatvių pavadinimus, kadangi Nachimovas, Popovas, Ušakovas ir V. Kapsukas nieko bendro neturėjo su Klaipėdos miestu. Esamoms gatvėms suteikti Mažosios Lietuvos kultūros darbuotojų vardus“, – liudija parašų rinkimo lapų faksimilė, publikuota Kosto Kauko knygoje „Sąjūdis Klaipėdoje“.

Labai greitai tuo pat metu Klaipėdoje dingo ir M. Gorkio, ir X penkmečio, taip pat P. Cvirkos gatvių pavadinimai, bet liko kitų kelių šio rašytojo kolegų – bendražygių ir bendraminčių vardais pavadintos gatvės, kurių pavadinimus svarstoma pakeisti tik po daugiau nei 30 metų.

Dokumentas: Butkų Juzė apskundė buvusį „Alkos“ muziejaus įkūrėją, vadovą, žemaičių rašytoją P. Genį dėl antisovietinių pažiūrų. Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvo faksimilė

Metas desovietizuotis

Preliminarų okupacinių ženklų ir simbolių, kuriuos reikėtų pakeisti, sąrašą rengęs Paminklosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška neslėpė, kad Klaipėdos visuomenininkai jau senokai ragino pakeisti tų gatvių pavadinimus ir nukabinti užsilikusias sovietiniams veikėjams dedikuotas memorialines lentas, tačiau buvo laukta Viešųjų erdvių desovietizavimo įstatymo.

Sovietinių simbolių ir ženklų sąrašai, anot V. Juškos, neatsirado vakuume.

Tos pavardės jau seniai buvo minimos, iš visuomenės komisija buvo gavusi raštus, kuriuose buvo prašoma įvertinti ir pervadinti šitas gatves kitaip.

„Faktiškai visuomenė ir inicijavo šituos procesus, kol vėliau Seimas priėmė atitinkamą įstatymą. O katalizatorius, sustatęs viską į savo vietas, buvo Rusijos agresija prieš Ukrainą. Šią savaitę savivaldybėje gavome raštą iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, kuriame atkreiptas dėmesys dėl terminų. Iki mėnesio pabaigos turime tą sąrašą jam pateikti“, – teigė V. Juška.

Bijau būti blogu pranašu, nes visuomenėje nėra vieningo sutarimo šiuo požiūriu.

Vis dėlto abejojama dėl J. Janonio gatvės pavadinimo pakeitimo, nes poetas žuvo dar iki Spalio perversmo Rusijoje ir nėra objektyvių duomenų, kad jis būtų veikęs represinėse struktūrose.

„Bet, kita vertus, sovietmečiu iš jo buvo padarytas tam tikras revoliucionieriaus, proletarinio poeto simbolis. Tas pats ir dėl S. Nėries. Vieniems ji yra viena geriausių Lietuvos poečių, o kiti pabrėžia J. Stalino „saulės“ nešėjos vaidmenį. Įstatyme nurodyta, kad ir su visuomene turėtų būtų aptarti tie šalintinų simbolių bei ženklų sąrašai. Bet bijau būti blogu pranašu, nes visuomenėje nėra vieningo sutarimo šiuo požiūriu, todėl, manyčiau, kad pirmiausia turi ekspertai, turintys specialių žinių, atsakyti į šituos klausimus“, – teigė V. Juška.

Manoma, kad sąrašas turėtų būti išplėstas, yra abejojančių ir dėl Paryžiaus Komunos gatvės pavadinimo tikslingumo Klaipėdoje.

„Žinoma, pats įvykis niekaip su sovietais nesusijęs, bet Paryžiaus Komuna buvo kaip tam tikras simbolis, sovietinės santvarkos ideologizuotas ir panaudotas jų reikmėms. O įstatymas aiškiai nurodo atrankos kriterijus. Yra ir daugiau pavadinimų, pavyzdžiui, Taikos prospektas, kuris kelia tam tikrų asociacijų su sovietais, kadangi buvo plačiai vartojamas, bet gal nereikėtų pripažinti šio kilnaus žodžio Sovietų Sąjungos intelektine nuosavybe, nepaisant to, kad sovietmečiu Klaipėdoje ir atsirado Taikos prospektas“, – kalbėjo V. Juška.

Butkų Juzės klausimas

V. Juška teigė, kad jo vadovaujamo skyriaus specialistai atliko nedidelę analizę ir sudarė pradinį sąrašą, dėl kurio rytoj komisijos posėdyje teks apsispręsti.

„Kuo mums užkliuvo Butkų Juzė? Pirmiausia, jo kairiosios pažiūros, dėl kurių tarpukaryje jis kalėjo Varniuose. Nors mes neturime daug duomenų, kad jis būtų dirbęs okupacinio režimo struktūrose ar veiktų jų naudai, bet kiekvienas žmogus turi tam tikrų paslapčių. Ta pavardė į sąrašą įtraukta su klaustuku, kad komisijos nariai galėtų padiskutuoti. Galiausiai juk speciali Seimo komisija nustatys, ar tikrai tos asmenybės atitinka įstatymo 3 straipsnį, ar ne“, – kalbėjo Paveldosaugos skyriaus vadovas.

Paslapčių „Butkų Juzė – Juozas Butkus, tarybinis rašytojas“ neabejotinai turėjo.

Žemaičių muziejaus „Alka“ archyvuose yra saugomas vienas svarbus eksponatas – 1945 m. spalio 20 d. Butkų Juzės ranka rašytas paaiškinimas tuomečiam Kultūros ir švietimo įstaigų komiteto viršininkui Aleksandrui Gudaičiui-Guzevičiui, buvusiam LSSR NKVD komisarui, pasirašiusiam įsakymą dėl 1941 m. trėmimų.

Dokumentas liudija, kad Butkų Juzė apskundė buvusį „Alkos“ muziejaus įkūrėją, vadovą, žemaičių rašytoją Praną Genį dėl antisovietinių pažiūrų.

1945 m. gegužės 1 d. P. Genys buvo pašalintas iš muziejaus direktoriaus pareigų, liko dirbti eiliniu darbuotoju, vietoj jo paskirtas Butkų Juzė, tačiau ir pats netrukus atleistas.

Ir tų pačių metų spalį jis surašė raštą, kuris tuo laikotarpiu galėjo tapti jame minimam P. Geniui mirties nuosprendžiu.

„Jis (P. Genys) ir jo šeimininkė savavališkai naudodamasi visomis patalpomis terorizuodavo mane, būk Stalinas iškviestas į Londoną (dar gegužės mėnesy), ateina anglai su amerikonais ir visi tarybiniai direktoriai bei pareigūnai dar už poros savaičių turės leistis į kojas, slapstytis krūmuose ir t. t.“, – rašė Butkų Juzė A. Gudaičiui-Guzevičiui (kalba netaisyta – A. D.).

To užteko – P. Genys 1945 m. gruodį buvo atleistas iš darbo muziejuje, jam įsakyta per 24 valandas išvykti iš Telšių.

Po šių įvykių praėjus pusantrų metų, Butkų Juzė mirė. O jo įskųstasis neįgalus P. Genys (buvo pusiau paralyžiuotas) po to pragyveno dar penkerius metus, tačiau jo gyvenimo pabaiga – tragiška.

Kaip rašoma Žemaičių muziejaus „Alka“ surinktoje medžiagoje, 1951 m. balandžio pabaigoje jis buvo suimtas ir išvežtas į Klaipėdą.

Tris mėnesius vyko tardymas. Kaip kaltinimo medžiaga pateikta poezijos knyga „Rūpintojėliai“, laikraštyje „Žemaičių žemė“ spausdintas eilėraštis „Rainiai“, knygutė „Žemaičių kankiniai“, ryšiai su ginkluotu pogrindžiu, priklausymas Tautininkų partijai, Geležinio Vilko organizacijai.

P. Genys nuteistas 25 metams kalėjimo. 1952 m. gegužės 16 d. jis buvo išvežtas į Macikų lagerį prie Šilutės, kur tų pačių metų rugpjūčio 26 d. mirė. Mirties priežastis nežinoma.

Tai jau su Butkų Juzės skundu nesusiję, tačiau pasirašinėjęs „tarybiniu rašytoju“ šis veikėjas neabejotinai buvo okupacinės valdžios šalininkas.

Ar to pakanka jo vardo gatvės panaikinimui ir memorialinės lentos nuo namo sienos nukabinimui Klaipėdoje, turi atsakyti istorikai.

Neliks: manoma, kad turėtų būti nuimta ne tik A. Venclovos, bet ir kito rašytojo – Butkų Juzės memorialinė lenta. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Veikti įpareigoja įstatymas

Nuo gegužės 1-osios įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, sudaręs galimybes pašalinti iš viešųjų erdvių totalitarizmo ir autoritarizmo simbolius – paminklus, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimus.

O nuo gegužės 2-osios gyventojai, juridiniai asmenys ir savivaldybės turi teisę teikti prašymus dėl viešųjų objektų šalinimo ar pakeitimo.

Iki gegužės 29 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui savivaldybės turi pateikti informaciją apie jų teritorijose esančius viešuosius objektus, pažeidžiančius šį draudimą.

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, atliks Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras ir savivaldybių institucijos.

Prieš tai savo vertinimą turės pateikti Seimo sudaryta tarpinstitucinė komisija, kurioje dirbs devyni nariai, deleguoti iš įvairių institucijų ir organizacijų.

Šios komisijos sudėtį turės patvirtinti Seimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro, organizuosiančio jos darbą, teikimu.

Centro generalinis direktorius, gavęs šios tarpinstitucinės komisijos išvadą, sprendimą dėl viešojo objekto turės priimti ne vėliau kaip per penkias darbo dienas.

Sprendimas pašalinti tokį objektą turės būti įvykdytas ne vėliau kaip per tris mėnesius.