Kaip išgyventi krizę? Ši tema šiandien nukonkuruoja ir artėjančią Naujųjų sutiktuvių šventę. Skirtingų sričių specialistai siūlo savas išeitis.

Sunkumai privertė žudytis

Kol vieniems krizė vaidenasi tik iš žiniasklaidos, kiti su ja susiduria akis į akį. Klaipėdos apskrities ligoninės Psichiatrijos filialo Psichosomatiniame skyriuje padaugėjo pacientų.

Jauno vyro gyvybės medikams nepavyko išgelbėti ir po suteiktos pagalbos bei konsultacijų. 37 metų pacientas pakėlė prieš save ranką. Gruodžio 15-osios vakarą į skyrių paguldyta bandžiusi nusižudyti moteris.

"Neatlaikė krizės", – taip pakomentavo ligonių pagausėjimą ir bandymus žudytis Psichiatrijos filialo Psichosomatinio skyriaus vedėja Jolanta Baliūnienė.

Psichoterapeutė atkreipė dėmesį, kad padaugėjo besikreipiančių jaunų verslininkų. Jie negali išspręsti ir suvaldyti situacijos. Įkyrios mintys apie verslą po darbo valandų, nemiga priverčia kreiptis pagalbos į specialistus.

Kai kuriems verslo pasaulio atstovams pirmąkart tenka gydytis tokio pobūdžio ligoninėje. Tad J.Baliūnienė patvirtino, kad krizė nėra vien tušti žodžiai.

Žmonės su asmenybės sutrikimais yra labiau pažeidžiami, jautriau reaguoja ir kalbos apie krizę juos veikia labiau. Ne vienerius metus sergančiųjų depresija būsena dar labiau paūmėja.

J.Baliūnienė pastebi, kad nestabilios psichikos žmonės galvoja apie blogiausia. Jie nuvertina save ir nemato perspektyvos, o nuolatinės kalbos apie krizę aštrina situaciją. Šie žmonės baiminasi netekti darbo ir bijo finansinių sunkumų, nors gali neturėti nei verslo, nei paskolų.

Gelbsti šilti santykiai

Psichoterapeutė mano, kad ekonominiai sunkumai padės iš naujo atrasti dvasines vertybes ir nuoširdų bendravimą.

Kaip išgyventi krizę? J.Baliūnienė tikino, kad užgriuvus sunkumams padėti gali ne tik specialistas. Bendravimas su draugais, artimais žmonėmis apsaugo nuo slogių minčių. Tik nereikia užsisklęsti ir būti vieniems.

"Kalbėti apie krizę reikia. Pastatymas prieš įvykusį faktą gali padaryti daugiau žalos. Tiksli informacija apie susidariusią situaciją padeda mobilizuotis, galbūt kitaip planuoti išlaidas, atsisakyti nereikalingų daiktų. Gal ištikus krizei suprasime, kad šilti santykiai – taip pat vertybė", – tikino pašnekovė.

Aktyvumas lemia sėkmę

Klaipėdos darbo biržoje per savaitę užregistruojama apie 500 naujų bedarbių. Nuo liepos mėnesio jų padaugėjo 23 proc.

Darbo netenkama ne tik dėl įmonių bankrotų. Kai kurie išeina abipusiu šalių susitarimu. Dažniausiai atsisakoma nekvalifikuotų darbininkų, o štai gerus specialistus darbdaviai stengiasi išsaugoti. Darbuotojų kaita vyksta visose srityse: aptarnavimo, prekybos, pramonės.

Pasak Klaipėdos darbo biržos direktoriaus Andriaus Adomaičio, netekus darbo nereikia jėgų švaistyti kitų kaltinimui, kaip ir pasiduoti pasyviam laukimui.

"Ieškoti darbo – taip pat yra darbas. Patys bedarbiai privalo būti aktyvūs. Jei tik sėdės prie televizoriaus ir lauks skambučio iš Darbo biržos, nieko nebus, – tvirtino direktorius. – Reikia pačiam visais įmanomais būdais ieškoti darbo, tada ir sėkmė ateina".

Darbdavys kitaip žiūrės į potencialų darbuotoją, kai šis sugebės pabrėžti savo privalumus ir sugebėjimus nei atsainiai pridurti, kad atėjo siųstas Darbo biržos.

"Nereikia trimituoti, kaip viskas blogai, ir taip save apsunkinti. Situaciją reikia vertinti protingai. Negalvoti apie blogiausia, o laviruoti ir ieškoti išeičių. Išsikapstoma iš visų krizių", – priminė biržos vadovas.

Sportas – kaip priešnuodis

Sporto klube kalbų apie krizę neišgirsite, tikino jo darbuotojai. Nors užgriuvę sunkumai praretino sportuojančiųjų gretas, bet norinčių pabėgti nuo sunkumų žmonių treniruoklių salėje nestinga.

"Sportuojant gerėja ištvermė, lankstumas. Žmogus gauna ne tik laimės hormonų, bet pradeda savimi didžiuotis, labiau save gerbti ir vertinti. Susikoncentravęs į pratimą, pamiršta bėdas. Išėjus iš tos būsenos, jaučiamasi kaip po meditacijos", – sporto privalumus vardijo sporto klubų "Apelsinas" ir "KitonijaGym" vadovas Tomas Kesminas.

Mažos pergalės sporto salėje nuteikia sėkmei ir už klubo sienų. Apsiniaukusį veidą keičia šypsena. Įkyrias mintis keičia optimizmas. Štai kodėl T.Kesminas įsitikinęs, kad geriausias priešnuodis krizei – sportas. Nepamirštantys pasirūpinti savo kūnu lengviau išsikapstys iš sunkumų.

Sportuojant ne taip jautriai vertinamos neigiamos žinios, jaučiamas didesnis energijos antplūdis, sėkmingiau įveikiami stresai. Mažinama depresija ir baimė.

"Gal verčiau atsisakyti papildomo maisto kąsnio, ne tokios reikalingos pramogos ir labiau pasirūpinti sveikata", – siūlė sporto klubų vadovas.

Praeiviai apie krizę

Arkadijus, pensininkas:

– Man krizės nebaisios. Gaunu nemažą pensiją, tad man gerai. Išlaidas skaičiuoju ir pinigų viskam užtenka. Net degtinei. Krizė gal palietė statybininkus arba verslininkus. Jiems mažėja atlyginimai, netenka darbo. O jei dar šeimą, vaikų turi, – tada sunku.

Tomas, moksleivis:

– Krizė jaučiasi. Nors mokausi profesinėje technikos mokykloje, norėjau susirasti bet kokio darbo. Kiek skambinau į įvairias įmones, niekur jo nėra. Žmonės išgyvena krizę. Ji labiausiai paliečia mažiau uždirbančius. Mano tėvų algos stipriai sumažėjo. Neteisinga, kad Seimo nariai pasididino algas ir išmokas už kanceliarines priemones, o paprastiems žmonėms mažinamas uždarbis.

Ramūnas, statybininkas:

– Dar nejaučiu krizės ir nejausiu. Čia tik žmonių išsigalvojimas. Per daug apie tai šnekama. Visi verkia: "Krizė, krizė". Nuvažiuokite savaitgalį į didžiuosius prekybos centrus. Pilna žmonių. Kavinėse irgi klientų netrūksta. Dirbu Norvegijoje. Krizė užsienyje šiek tiek jaučiama, bet labiau tarp bankų. Kitų sričių ji nepaliečia. Užsienyje darbų pilna, tik bankai neduoda pinigų.

Alvyra, pardavėja:

– Krizė, jeigu tokia yra, palietė tik dalį žmonių. Ne viskas yra tiesa, kas kalbama. Kol kas nėra jokios krizės. Sunkumai dar laukia ateityje. Jeigu krizė tikrai bus, tai netrukus ir pajusime.

Akistata: ekonominės krizės smūgis vartotojiškam gyvenimo būdui gali turėti savų privalumų.