Nuo Klaipėdos iki Helsinkio ir Dublino

Kaip airiams tai pavyksta?

Rudenį Vytauto Didžiojo gimnazijos (VDG) pedagogės sėmėsi žinių Helsinkyje, nes vis nedavė ramybės mintis, kuo unikali suomių švietimo sistema.

Na, o pavasario krypčiai pasirinktas Dublinas ir airių ugdymo ypatumai.

Jokia paslaptis, kad ši šalis yra tarp patraukliausių krypčių šeimoms, kurios renkasi migracijos kelią.

O tai reiškia iššūkius mokyklai, kuri privalo užtikrinti lygias ugdymo galimybes visiems proceso dalyviams.

Pagrįstai kyla klausimas: kaip airiams tai pavyksta?

Ieškoti atsakymų išvyko keturių pedagogių komanda: gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė, vokiečių kalbos mokytoja Laima Kuprienė, karjeros specialistė Augustina Norvilė ir projekto koordinatorė, anglų kalbos mokytoja Rita Kisielienė.

Trys pagrindiniai punktai

Pirmas pastebėjimas – siauresnės ugdymo programos ir absoliučiai visas ugdymo turinys, tikslingai orientuotas į nacionalinių patikrinimų bei egzaminų užduotis, jų atlikimo metodiką.

Žinant tai, nenuostabu, kad mokyklos ir jų ugdytiniai demonstruoja aukštus akademinius pasiekimus.

Antra, sukurta itin pozityvi ir visomis prasmėmis saugi ugdymo aplinka – daug pagarbos, pagalbos, asistavimo, diferencijavimo ir susitarimų laikymosi.

Kiekvienas mokinys yra svarbus, pastebėtas ir turi lygias galimybes tobulėti, nepaisant savo potencialo, spragų ar sveikatos problemų.

Trečia, yra puoselėjamos tradicijos.

Dėl to sėkmingai egzistuoja mergaičių, berniukų ir mišrios mokyklos, kuriose yra griežta drausmė, kartu – įspūdingas kiekis neformalios veiklos, padedančios realizuoti sportinius, meninius, akademinius gebėjimus.

Prioritetai kiek kiti

Jeigu būtume pasiteiravę apie mokyklinės uniformos dėvėjimą, naudojimąsi mobiliaisiais telefonais, užduočių nevykdymą pamokoje, būtume likę nesuprasti.

Juk šios problemos yra tikras galvos skausmas kai kuriose, o gal ir daugelyje lietuviškų mokyklų.

Mokinio įvaizdis – lakuoti nagai, dažyti plaukai – tik baigiamojoje klasėje.

Daugelis paklaustų, kas bendra tarp įvaizdžio ir ugdymo.

Kalbintos mokinės atsakė paprastai: „Mus gerbia, jeigu mes gerbiame susitarimus ir taisykles.“

Peršasi išvada, kad pagarba grįsta komunikacija padeda visam ugdymo procesui tekėti ramia ir į bendrą tikslą orientuota vaga.

Prie ugdymo proceso sėkmės labai prisideda vadinamasis „Transition Year“ – vieneri metai prieš baigiamąją klasę.

Šis laikotarpis leidžia mokiniui „pasimatuoti“ įvairias profesijas, pagilinti, o dažnai ir įgyti naujų kompetencijų ir galutinai apsispręsti dėl ateities studijų.

Tuomet, po visų naujų potyrių ir išbandymų, belieka grįžti į mokyklą ir ruoštis egzaminams, kurie atvers duris į naują etapą.

Ir pabaigai – gal nėra ten taip gražu, kaip daugelyje mūsų išpuoselėtų mokyklų. Gal nėra tiek naujausių technologijų ir skaitmeninio turinio, kuriuo mes galime naudotis kiekviename žingsnyje.

Galbūt nėra mokiniai taip atsakingai ir sveikai maitinami kaip mūsiškiai, nėra tokie išvaizdūs bei pasitempę mokytojai.

Tačiau yra bendrystė ir didžiavimasis savo šalimi, savo mokykla, savo draugais, savo šeima, savo mokytojais.