Technika klaipėdietį domina jau daug metų, pasak Č. Raštučio, jam visada patiko pačiam taisyti įvairius prietaisus.
Tą daro ir dabar – magnetolas visiškai išardo, išvalo, pakeičia susidėvėjusias detales ir taip atkuria jas naujam gyvenimui.
Jei magnetola geros būklės, jos restauravimas trunka apie dvi dienas.
Kai tenka atkurti korpusą, dažyti ar šalinti rimtesnius gedimus, darbai užsitęsia savaitę ar ilgiau.
Nors dalį restauruotų magnetolų Č. Raštutis parduoda, įdomiausius ir rečiausius modelius pasilieka savo kolekcijoje.
„Prekiauju tokiais paprastesniais, bet sudėtingesnių aparatų neparduodu, nes į juos tikrai įdėta daug meilės ir daug darbo“, – kalbėjo Č. Raštutis.
Anot pašnekovo, įdomiausios magnetolos buvo gaminamos praėjusio amžiaus 8–9 dešimtmetyje – tada jos išsiskyrė platesnėmis funkcijomis ir išskirtiniu dizainu.
„Yra toks magnetolų auksinis amžius nuo 1978 iki 1988 m., kai jos buvo pačios geriausios, kai gamintojai lenktyniavo, ne kuris padarys pigiau, bet kuris padarys įmantresnį dizainą ir įdiegs daugiau funkcijų. Tada jas gamino, kad veiktų ilgus metus. Tokius aparatus, kaip dažnai sakau, gadina ne laikas, bet dažniausiai žmonės“, – teigė pašnekovas.
Pasak klaipėdiečio, pagrindinis parodos tikslas – priminti žmonėms apie šiuos įrenginius ir paskatinti bent trumpam atsitraukti nuo nuolatinio naršymo telefone.
„Tikiuosi, kad žmonės galbūt prisimins tą seną techniką, prisimins, kad tokie daiktai yra. Nebūtinai pas mane, bet gal sugalvos įsigyti kokį kaip interjero akcentą. Juk dabar nuolat naršome internete, o gal reikėtų kartais sustoti, įsijungti seną magnetolą, žiūrėti, kaip sukasi kasetė, pasibaigus kasetei – apversti kitą pusę, truputį sustoti gyvenime“, – dalijosi mintimis Č. Raštutis.
Kolekcininkas neslepia turintis ir dar vieną svajonę – ateityje įkurti magnetolų muziejų, nes tokio specializuoto muziejaus Europoje kol kas nėra.
Naujausi komentarai