Neringoje – išgąstis dėl žuvusių medūzų: sunerimo dėl ekologinės būklės

Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė aiškino, kad neringiškiai pajūryje regi veikiausiai natūralia mirtimi žuvusias medūzas, tad ekologinių katastrofų baimintis nereikėtų.

"Medūzos neturi apibrėžto mirties laiko. Jis priklauso nuo to, į kokias sąlygas jos papuola. Giliuose vandenyse gali gyventi gėlavandenės medūzos, kurios nemiršta niekada. Jų gyvenimo ciklas yra amžinas. Tai nemirtinga gyvybės forma. Jos miršta tik tada, kai jas kas nors suėda arba mechaniškai sunaikina. Baltijos jūroje gyvenančios medūzos turi kitą gyvenimo ciklą", – aiškino R.Dailidė.

Tai nemirtinga gyvybės forma.

Biologas sakė, kad Neringos paplūdimyje užfiksuotos medūzos nuo polipo iki dauginimosi stadijos pereina dvejų metų ciklą.

"Kovą ar balandį medūzos polipas ima pumpuruotis, į vandenį patenka 2–3 mm dydžio medūzos. Jos maitinasi ir auga, kol pasiekia tokį dydį, kurį mes matome pakrantėje. Tokių individų mirties laikotarpis yra rugsėjo pabaiga arba spalio pradžia. Tačiau, esant geroms sąlygoms, jos dar gali kurį laiką gyventi. Audros ir štormai vėlyvą rudenį ir žiemos pradžioje ima kelti vandenį iš gilesnių sluoksnių, tuomet jos ir žūsta", – kalbėjo R.Dailidė.

Anot jo, medūzų gyvenimo ciklas skaičiuojamas ne nuo to momento, kai į vandenį patenka milimetro dydžio medūzėlė.

"Medūzos dauginasi lytiniu ir nelytiniu keliu. Vienu gyvenimo periodu tas pats individas gali tapti patele arba patinėliu, viskas priklauso nuo sąlygų ir aplinkos veiksnių. Jos gali keisti savo lytį todėl, kad joms reikia išgyventi. Joms dauginantis lytiniu keliu, susidaro polipai, kurie prisitvirtina prie grunto ar akmenų. Žirnio dydžio polipas turi tiek moterišką, tiek vyrišką informaciją. Esant tam tikroms sąlygoms, polipas ima pumpuruotis, ima atsiskirti medūzėlės. Jos būna vos poros milimetrų dydžio. Centimetro dydžio medūzėlės gali pradėti judėti", – pasakojo R.Dailidė.

Remigijus Dailidė / Redakcijos archyvo nuotr.

Biologas tikino, kad po dauginimosi medūzos iš karto nemiršta, kaip kitų rūšių gyviai.

"Jos neturi mirties datos. Jos kurį laiką dar gali gyventi, kol nepasikeičia aplinkos sąlygos. Šiuo atveju mirtį nulėmė audros ir štormai", – patikino R.Dailidė.