Neringiškiai šiurpsta: Kuršių nerijos miškai virs kirtimais

Neringiškius šiurpina užmojai iškirsti beveik pusę kažkada neliečiamais laikytų Kuršių nerijos miškų, – sostinės klerkai sumąstė, esą jų yra per daug. Tuomet ir vietos gyventojai užvirė pykčiu: kodėl tada aplinkosaugininkai stoja piestu prieš Nidos kelio praplatinimą, o dėl kelių pušų įstrigo Nidos oro uosto statyba?

Iškirs 40 proc. medžių

"Taip, nerijoje miškų yra per daug. Iškirsime", – paklausta, ar tiesa, kad per keletą metų Kuršių nerijoje neliks apie 40 proc. miškų, prisipažino Valstybės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) vadovė Rūta Baškytė.

R.Baškytės teigimu, kol kas "po pjūklu" gula tik invazine rūšimi vadinamos kalnapušės.

"Yra numatytas medynų keitimas. Kalnapušės buvo sodintos kaip pionierinis augalas, tačiau jos neatsikuria, jau yra peraugusios. Kur medžiai bus iškirsti, ten bus ir atsodinta", – aiškino R.Baškytė.

Tačiau neringiškius stebina tai, kad medkirčiai galanda kirvius net tose vietose, kur auga ne kalnapušės, o seni, subrendę pušynai.

"Juk mūsų vertybė ne tik kopagūbris ir medynai, bet ir atviros erdvės, vertingos buveinės. O jų yra per mažai. Sovietmečiu pamario palvė buvo užsodinta mišku. Mes praradome smiltynines pievas, kuriose yra unikalių bendrijų. Yra vietų, kur numatyta ją atkurti", – kodėl mišką pakeis pievos, paaiškino R.Baškytė.

Kuršių nerijos nacionalinio parko 9,4 tūkst. ha teritorijoje per tris dešimtmečius žadama iškirsti apie 3,9 tūkst. ha miškų.

Vietoj kalnapušių – pieva

O štai vietos gyventojai stebisi, kaip aplinkosaugininkai sugebės iš miško sukurti pievą, nes kol kas po medkirčių žygių įvairiose nerijos vietose plyti kirtimai su kyšančiais iš paklotės kelmais.

Įdomu, kiek reikės investuoti į tokį sumanymą, nes kol kas pievomis čia net nekvepia.

"Kyla kitas klausimas: kodėl pievomis užsispirta paversti alksnynus? Man tai nesuprantama. Juk išpjovus tris alksnio stiebus, kitąmet šioje vietoje reikės pjauti šešis. Ir iš kur tie pinigai?

Arba plane nurodoma išpjauti visą ragą, neva taip norima atidengti kraštovaizdį. Tačiau man tai atrodo šiek tiek dirbtina", – galvą kraipė buvęs ilgametis Kuršių nerijos nacionalinio parko miškininkas Viktoras Kolokšanskis.

Vietiniai įžvelgė keistų nurodymų ir spėliojo, kiek gali kainuoti utopija kvepiantys planai nuolat palaikyti buvusiuose miško kirtimuose pievų vaizdą. Pajamų esą iš to Kuršių nerijos nacionalinis parkas neturės, o privalės leisti milžiniškas lėšas tokiems darbams.

Drėgnose vietose, kur želia šermukšniai, šaltekšniai, spėjama, kraštovaizdžio formavimas gali virsti šimtų tūkstančių litų švaistymu į balą.

"Aš, kaip miškininkas, esu už kalnapušių kirtimą. Daugybę metų parko direkcijoje buvo stagnacija, todėl džiaugiuosi, kad kažkas pajudėjo. Tačiau projekte yra tokių vietų, kur abejočiau kirtimų nauda. Ties Pervalka norima iškirsti gerą, vos 80 metų mišką. Vietoje pušyno norima atkurti palvę", – stebėjosi V.Kolokšanskis.