Nemirsetos kraštovaizdį darko pašiūrės

Miestiečiai piktinasi Nemirsetoje esančia netvarka. Dar sovietmečiu čia atsikėlusių žmonių šabakštynai darko saugotinos vietos kraštovaizdį. Apsikuopti vietinių gyventojų nemotyvuoja net baudos.

"Turime tokį nuostabų parką, tačiau akis bado kumetynai. Nevalos apsitvėrę tvoromis ir visiškai nesitvarko. Kažkas juk turėtų juos įpareigoti bent jau saugomoje teritorijoje nedaryti "bardako". Dabar lyg niekur nieko stovi malkinė, šuns būda, krūvos senų šakų", – stebėjosi klaipėdietė.

Pajūrio regioninio parko, kuriam priklauso Nemirseta, vyriausiasis ekologas Erlandas Paplauskis tikino, jog aptverti sklypai tapo kone socialiniu reiškiniu. Sovietmečiu tai buvo rusų karininkų gyvenvietė.

Esą savo teritorijoje žmonės tvarkosi taip, kaip nori. "Jeigu jiems nereikia patrauklumo savo gyvenvietėje, niekas jų neprivers apsikuopti. Valstybė tvarkos irgi neįves. Nuolat išrašomi pažeidimų protokolai, susiję su valstybinės žemės naudojimu, ir tiek", – sakė pašnekovas.

Rusų laikais šioje žemėje stovėjo karininkų nameliai, o po nepriklausomybės paskelbimo gyventojams nebuvo leista jų privatizuoti.

"Kadangi sklypai labai maži, kone vieno namo dydžio, žmonės nori pasididinti plotą. Tai pasistato valstybinėje žemėje kokią nors pavėsinę. Taip ir kuriamas jovalas", – sakė E.Paplauskis.

Nesitvarkančių gyventojų draudimai ir piniginės baudos negąsdina.

"Paprastai nubausti žmonės ir toliau taip gyvena. Tiesiog nyki biurokratija. Jei inspektoriai pradėtų vykdyti visus įstatymus taip, kaip yra parašyta juodai ant balto, įsivyrautų didelis chaosas ir valstybė patirtų kolapsą. Žinau, kad iki šiol čia tebegyvena rusų karininkas, buvęs užkardos vadas – nei pakartas, nei paleistas. Ir ką, negi dabar jį auklėsi kiekvieną kartą? Manau, kad ateityje jiems leis privatizuoti tuos sklypus. Ne nuo baudų reikia pradėti, mes neužsiimame represijomis. Galbūt Nacionalinė žemės tarnyba įpareigos juos tvarkytis", – svarstė ekologas.

Informacija apie netvarkingus sklypus buvo perduota kraštotvarkininkams – miškų urėdijai, Nacionalinei žemės tarnybai.

"Prieš daug metų buvo sudaryta komisija, politikai žadėjo sutvarkyti privatizavimo reikalus. Pagal parko reglamentus yra draudžiama jame statyti aklinas tvoras, tačiau kai kurie užsitveria nuo vietinių girtuoklių tiesiog tam, kad galėtų normaliai ir oriai gyventi", – tvirtino pašnekovas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių