Vienai didžiausių Vakarų Lietuvoje – bendrovės „Naujasis turgus“ uostamiestyje administruojamai turgavietei 25-erių jubiliejus, minimas šią savaitę, yra lyg stimulas judėti į priekį, siekti, kad ji taptų dar patrauklesnė ir pirkėjams, ir pardavėjams. Todėl numatyta gausybė atnaujinimo darbų bei pramogų, kuriomis būtų kuriama tikra turgaus aura.
Statė komplikuotai
Naujasis turgus Klaipėdoje veikti pradėjo 1989 metų kovo 22 dieną. Uždaroji akcinė bendrovė, administruojanti šią turgavietę, įregistruota 2004 metų lapkritį. Vienintelė jos akcininkė – Klaipėdos savivaldybė.
Kasdien į Naująjį turgų užsukantys klaipėdiečiai jau ir nebeatsimena, kad turgavietės statybos vyko komplikuotai, užsitęsė net trejus metus. Tuomet prasidėjo Sąjūdis, trūko statybinių medžiagų, todėl vėlavo ir darbai.
Tačiau kai turgavietė buvo baigta, joje nuo pirmųjų dienų lankėsi gausybė žmonių. Tai tik įrodo, kad turgavietės naujojoje miesto dalyje labai reikėjo.
„Ir dabar netrūksta nei pirkėjų, nei pardavėjų, tačiau siekiame, kad jų būtų dar daugiau. Taip smulkieji verslininkai turės nišą užsidirbti, o klaipėdiečiai – erdvę, kur įsigyti šviežių produktų“, – teigė Naujojo turgaus direktorius Viačeslavas Karmanovas.
Turgavietėje vidutiniškai kasdien prekiauja apie 600 žmonių. Prekybos vietų yra daugiau, todėl V.Karmanovas neslėpė, kad siekiamybė yra tokia, kad jų užimtumas siektų apie 80 proc.
„Žinoma, svarbiausias yra balansas tarp pirkėjų ir pardavėjų. Jei pirkėjų bus daug, tuomet turgavietėje dirbti norės ir smulkieji verslininkai. Jei jų gretos bus gausios, tada plūs ir pirkėjai.
Toks balansas yra mūsų siekiamybė“, – atskleidė Naujojo turgaus direktorius.
Įrengs modernias vitrinas
Bendrovė stengiasi smulkiesiems verslininkams sudaryti kuo palankesnes sąlygas prekiauti. Todėl nuo 2008 metų, nors ir didėjo mokesčiai, įkainiai už komunalinius patarnavimus, prekybos vietos nuomos kaina nesikeitė.
„Mūsų tikslas – ne pelnytis prekiautojų sąskaita, bet uždirbti tiek, kad būtų sumokėti mokesčiai ir investuota į teikiamų paslaugų kokybės gerinimą. Prekybos vietos nuomos kainų nedidiname, nes norime padėti smulkiesiems verslininkams išlikti versliems“, – aiškino V.Karmanovas.
Jau netrukus kai kuriuose Naujojo turgaus paviljonuose užvirs remonto darbai. „Ir pirkėjams, ir pardavėjams labai svarbi aplinka, vaizdas, todėl ir esame nusprendę investuoti į prekybos vietų atnaujinimą, darbo sąlygų gerinimą“, – teigė Naujojo turgaus direktorius.
Pirmiausia bus atnaujintas žuvų paviljonas. Jame bus pakeistos senosios vitrinos – jų vietoje per artimiausius du mėnesius bus sumontuotos 38 naujos vitrinos-šaldytuvai. Investicija į žuvų paviljono atnaujinimą sieks 220 tūkst. litų. Šiemet numatoma atnaujinti ir jo fasadą.
Rengia įgarsinimo sistemą
„Taip pat jau pradėjome procedūras, kad visuose turgavietės paviljonuose veiktų įgarsinimo sistema. Kai žmogus ateina į turgų, jo akys užimtos, nes dairosi į prekes, tad informacija jis gali priimti ausimis. Todėl ir sugalvojome prekyvietėse įrengti įgarsinimo sistemas, kad pirkėjams būtų galima kuo operatyviau pranešti apie gautus šviežius produktus. Pavyzdžiui, galima greitai paskelbti, kad ką tik į turgų buvo atvežta šviežių žuvų“, – aiškino V.Karmanovas.
Naujojo turgaus vadovų vizijoje yra ir sutvarkytas lauko prekybos paviljonas. „Reikia pripažinti, kad dabar jame tikrai nepatogu nei pirkėjams, nei pardavėjams. Lauke prekiaujama drabužiais, avalyne, tačiau paviljone košia vėjai, todėl sudėtinga rūbus pasimatuoti. Manau, kad jau šiemet parengsime projektą, kur numatysime šiek tiek pakelti paviljono stogą, kad būtų daugiau šviesos, ir įrengti laikinas sienas, kad žmones apsaugotume nuo vėjo“, – planais dalijosi pašnekovas.
Dėl darbo laiko – eksperimentas
Nors mieste apstu prekybos centrų, Naujasis turgus nepraranda savo populiarumo ir praėjus 25 metams nuo jo atidarymo.
V.Karmanovas, paprašytas įvardyti skirtumus tarp prekybos centrų ir turgaus, juos nesunkiai išklojo. „Pirmiausia, turgus yra ta vieta, kur galima derėtis. Tik tiek, kad mūsų žmonės nelabai įpratę tai daryti, tačiau tikrai galima nusiderėti vieną ar kitą litą. Antras skirtumas tas, kad turguje pirkėjas visada gali tiesiogiai pabendrauti su pardavėju, daugiau sužinoti apie produktus, jų kilmę, šviežumą. Žinau, kad yra tokių pardavėjų, kurie turi nuolatinius savo klientus, o ir jie į turgų eina tik pas savo pardavėjus“, – kalbėjo Naujojo turgaus direktorius.
Siekiant turgavietę padaryti dar patrauklesnę ir patogesnę pirkėjams, jau kitą mėnesį numatoma pradėti eksperimentą. „Nors turgavietė dirba iki 19 val., tačiau pats pastebėjau, kad prekyba baigiasi 17.30 val., nes pirkėjai vėliau nebeužsuka. Matyt, taip susiklostė natūraliai. Pabandysime pakeisti šią tendenciją. Nuo kito mėnesio kurią nors vieną kiekvienos savaitės dieną skelbsime, kad turgavietė dirbs iki 20 val. Jei žmonės ateis apsipirkti po darbų, bus patenkinti verslininkai, manau, kad eksperimentas bus „įteisintas“ – turgavietės darbo laikas bus pailgintas“, – tvirtino V.Karmanovas.
Turgus be žmonių – ne turgus. Todėl ir savo 25-ąjį jubiliejų Naujasis turgus šeštadienį švęs su klaipėdiečiais. Tądien miestiečiai turgavietėje bus sutinkami su liaudiška muzika. Ypatinga atrakcija – 25 kilogramus sveriančio cepelino virimas.
Ši šventė taps įžanga į kitas pramogas. „Artimiausioje ateityje savaitgaliais rengsime liaudiškų kapelų pasirodymus. Liaudiška muzika ir turgus labai dera. O kai skamba muzika, kyla žmonių nuotaika, jie daugiau perka ir nuo to visiems tik geriau“, – į ateitį ir optimistiškai, ir žaismingai žvelgė V.Karmanovas.
Naujojo turgaus 25-ojo jubiliejaus renginių programa (kovo 22 d.):
10.30 val. – Apeirono teatro sveikinimai turgavietės lankytojams. Vaikams – balionai ir batutas, tėveliams ir mamytėms – Naujojo turgaus gėrybių vaišių stalas su arbata iš 25 žolelių.
12 val. – miesto vadovų ir oficialių svečių sveikinimai.
12.10 val. – teatralizuota ekskursija po turgavietę. Ilgamečių prekybininkų apdovanojimai su muzikinėmis staigmenomis.
12.30 val. – jubiliejinio 25 kilogramų cepelino svėrimo ir ragavimo ceremonija.
13 val. – kapelijos „Prūsai ilgi ūsai“ dainos ir turgaus vaišių dalybos.
Naujojo turgaus veikla
Mėsos prekybos salėje prekiaujama kiauliena, jautiena, aviena, triušiena, paukštiena, įvairiais mėsos gaminiais.
Žuvų prekybos salėje pirkėjus vilioja šviežios, rūkytos, šaldytos žuvys bei jūros gėrybės.
Žemės ūkio paviljone prekiaujama daržovėmis, vaisiais, kiaušiniais, medumi, konditerijos ir duonos gaminiais, pienu ir pieno produktais, gėlėmis, vainikais.
Lauko prekyvietėje prekiaujama ne maisto prekėmis (drabužiais, avalyne), augalais ir žemės ūkio produkcija, vyksta sodininkų ir ūkininkų mugės.
Naujausi komentarai