Valiklis už įspūdingą sumą

Socialiniuose tinkluose reklamuojami stebuklingi valikliai, kurie įveikia bet kokius virusus, galinčius būti ant bet kokių paviršių.

Už 500 gramų tokio stebuklingo valiklio prašoma įspūdingos sumos – 39,5 euro.

Skelbiama, jog be akcijos šio valiklio buteliukas kainavo net 79 eurus.

Ypatinga sudėtimi valiklis nepasižymi, paminėta, jog žymią jo dalį sudaro alkoholis. Koks jo procentas sudėtyje, nepaminėta.

Tad išeitų, jog valiklis siūlomas kelis kartus brangiau nei nepigios degtinės butelis parduotuvėje.

Nuo koronaviruso prekybininkai siūlo saugotis dar viena priemone – drėgnomis servetėlėmis.

Jų kaina internete pasiekė 25 eurų sumą. Skelbiama, jog pakuotėje yra šimtas servetėlių.

"Apsaugokite save ir kitus, o ypač senjorus. Koronavirusas bei tuberkuliozė plinta ir per paviršius, o šiuos reikia valyti", – tikinama gaminio aprašyme.

Internete galima aptikti, jog lygiai to paties gamintojo, tokios pat sudėties ir kiekio servetėlių pakuotė kainavo vos 4,3 euro.

Kitos interneto prekyvietės už šią prekę prašė 6,5 ar 7,5 euro.

Reklama: oro drėkintuvo reklamai prekybininkai panaudojo šiuo metu itin dažnai pirkėjų akyse matomą viruso piešinį. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Dėmesį patraukia piešiniu

Koronaviruso beprotybė persikėlė faktiškai į visas gyvenimo sritis.

Mažose kaimo parduotuvėlėse prie kasų atsirado paprasto muilo ar prausiklio krepšeliai su užrašu "antibakterinis".

Šį žodelį prekybininkai įpiešė į akiai jau atpažįstamą viruso vaizdinį, taip mėgindami patraukti pirkėjo dėmesį.

Tokiu pat virusą ženklinančiu piešiniu internete galima rasti ir daugiau dezinfekcinių priemonių reklamų.

Pavyzdžiui, už 19 eurų siūloma įsigyti ispaniško valiklio ir rankų dezinfektoriaus komplektą. Tiesa, jau už padoresnę kainą.

Pardavėjai pirkėjui siūlo tik koncentratą, tačiau juo esą galima praskiesti litrą vandens, taip gausis naudojimui tinkama priemonė.

Reklamuojama, jog priemonės padeda apsisaugoti nuo įvairios kilmės kvėpavimo takais plintančių infekcijų, o dezinfekcijai skirtas skystis maksimaliai pašalina patogeninius mikroorganizmus bei užkerta kelią jų plitimui.

Reklamai – tie patys kodai

Žodžiai "bakterijos", "virusai" ar "imunitetas" tapo kodiniais raktais daugelyje reklamos kampanijų.

Vienas stambus buitinės technikos tinklas ėmė reklamuoti oro drėkintuvus taip pat pasitelkdamas koronaviruso temą.

Žinomas rašytojas klaipėdietis Gintaras Grajauskas socialiniame tinkle pasidalijo pastaba, jog oro drėkintuvai nuo virusų gelbsti maždaug tiek pat, kiek čiobrelių arbata nuo buboninio maro.

"Negražu taip užsidirbinėti", – nuomonę išsakė G.Grajauskas.

Rašytojo dėmesį patraukė oro drėkintuvo reklama, kurioje aiškinama, jog prekė leidžia kambaryje ne tik palaikyti optimalią oro drėgmę, bet ir esą gali padėti apsisaugoti nuo įvairių bakterijų ar virusų.

Neva tinkama oro drėgmė neleidžia išsausėti nosies gleivinei į kurią tuomet sunkiau patenka virusai bei bakterijos.

Skelbiama, jog oro drėkintuvas net padeda išsaugoti odos jaunystę, lengvina miegą ir stiprina imunitetą.

Šio įrenginio reklamoje taip pat naudotas stilizuotas viruso ženkliukas.

Į pagalbą – grybai

Koronaviruso temos aistras kursto net grybų mėgėjų pasaulyje.

Internete pasipylė skelbimų, kuriuose reklamuojamos poniabudės ir įvairiaspalvėse kerpės, kaip itin tinkamos priemonės imunitetui stiprinti, norint apsisaugoti nuo koronaviruso.

Įvairiaspalvė kempė – kempininių šeimos grybas, su rusvomis, rudomis, rausvai rudomis, melsvomis, pilkai juodomis rievėmis.

Internete gyduoliai aiškina, jog siaučiant koronavirusui reikia itin rūpintis imuniteto stiprinimu.

"Gerkite arbatą imuniteto stiprinimui iš populiariausių pasaulyje vaistinių grybų Turkey tail, Trametes versicolor (įvairiaspalvė kempė – liet.)", – rašome prekės pristatyme.

Už 100 gramų šios esą vaistinio grybo medžiagos prašoma 9 eurų.

O štai poniabudžių 100 gramų, kurias kai kurie gyduoliai laiko itin stebuklingomis, prašoma net 20 eurų.

"Kol nebuvo vaistų ir vaistinių, visi grybai buvo vaistai. Bet tokių esą vaistinių grybų galėčiau vardinti ir vardinti, bet aš nemanau, jog jie gydo. Gal galima gerti distiliuotą vandenį ir tikėti, jog geri stebuklingą eliksyrą? Gal pigiau būtų?" – ironizavo Gamtos tyrimų centro mikologas Jonas Kasparavičius.

Rinkoje – nesaugumo jausmas

Psichologas Evaldas Simutis tikina, jog žmonių baimė ir nesaugumo jausmas yra pati puikiausia terpė verslui.

Emocijos: psichologas E.Simutis mano, jog šalį užvaldžiusią nerimo beprotybę įveiktų ne logika, o kita būsena – nuovargis. (Redakcijos archyvo nuotr.)

"Visa ši situacija apibūdinama taip: bėgu mišku, ir dangus ant uodegos griūva. O bėgu ieškodamas kur nusipirkti apsauginę kaukę. Iš krūmų išlenda koks nors briedis ir pasiūlo ne tik kaukę, bet ir valiklį, dezinfekcinį skystį. O juk mirtis jau čia pat. Ir ji tikrai tikrai ateis. Kaip nepirksi? Juk tokioje situacijoje ypač didelį nerimą gali sumažinti tik ne mažiau, kaip 20 eurų kainuojanti kaukė", – juokaudamas situaciją nupiešė psichiatras.

E.Simutis pastebi, žmogaus asmenybę sudarantis vidinis karkasas vienuose žmonėse yra tvirtas, o kituose – labai trapus.

"Jei šis karkasas lengvai pažeidžiamas, užtenka menkiausių grėsmių, kurios žmogų įvaro į kampą. Saugumo jausmas labai svarbus. Jautrus žmogus įaudrina pasąmonę ir galvoja ne apie tai, jog jis gali galbūt susirgti. Bet jis jau galvoja, jog jis tikrai mirs. Tik laiko klausimas – kada. Prie tokios paranojos prisideda įvairūs veiksniai. Jei visi perka makaronus, kaip nepirksi, juk mirtis artėja. Mažiausias stresas sugriauna žmogaus vidinį karkasą. Tai reiškia, jog žmogus mąsto, jog gyvenime dingus nors menkiausiai atramai, jis tikrai žus", – kalbėjo psichiatras.

Prekės – apsiraminimui

Dažniausiai tokio užvaldančio mąstymo neveikia jokie loginiai argumentai.

"Žmogaus galvoja: viskas vystosi taip – jei jis taip galvoja, jog dangus griūva, tai taip ir yra. O visi tie, kurie sako priešingai, meluoja. Tokį mąstymą įveikti be galo sunku. Galbūt šią nerimo beprotybę įveiktų ne logika, o kitas jausmas – nuovargis. Gal atėjus pavasariui žmogus pavargs baugintis? Kiek gali per tą mišką bėgti. Bet kol tai neįvyks, toks žmogus niekur neis, klausys radijo ir skaičiuos mirusius nuo koronaviruso, vyks psichinis regresas. Bet dar tokio žmogaus kelyje gali pasitaikyti tokie ramintojai verslininkai, kurie jam pasiūlys kaukių, valiklių ar grybukų, kad tik žmogui ramiau būtų. Jie atlieka psichoterapinį darbą", – utriravo psichologas.

Pasak psichologo, dažniausiai tokiai paranojai pasiduoda patys jautriausi žmonės, tie, kurie turi didžiausią nerimą, išgąstį, greitai praranda savitvardą, neturi vidinės refleksijos.

"Pažvelkime į italus, kurie yra itin tinkinti tauta, ir jie įsitikinę, jog mirtimi niekas nesibaigia. Todėl jie vaikštinėja po muziejus ir vakarais sėdi baruose. O lietuviai tiesiog dreba iš baimės – karantinas visur paskelbtas, mokyklose, ligoninėse kabo iškabos apie virusą. Dar lietuvis įsitikinęs, jog po mirties nieko nėra. Viskas aišku, reikia saugotis, reikia viską pirkti ir už paskutines santaupas", – pastebėjo E.Simutis.