Namo likimas šalia stadiono – it žmogaus

Raudonų plytų namas centrinio miesto stadiono pakraštyje, kuris daugeliui dabartinių klaipėdiečių asocijuojasi su prieš porą dešimtmečių čia veikusiu viešbučiu, sulaukė naujo etapo ir, panašu, ruošiamas atgaivinti. Šio statinio istorija dramatiška ir ji dar nesibaigė.

Išaugo ant forto pylimų

Miesto praeities žinovai yra minėję, kad stadionas iškilo ant buvusio forto kalvos, dalį tvirtovės pylimų dar įmanoma įžvelgti, ant jos stovi dabar viešbučiu vadinamas raudonų plytų pastatas ir vakarinės tribūnos.

Pasak Jono Tatorio, 1923 m. vietos sporto draugijos iniciatyva įkurtas stadiono statybos fondas.

Pradėtos rinkti ir lėšos, kurių didžiumą sudarė už pramogas gauti pinigai.

Po dvejų metų naujasis stadionas buvo baigtas buvusio Miško arba Plantažės forto vietoje.

Teigiama, kad tai buvo moderniausias ir geriausias toks stadionas Lietuvoje, turėjęs keturias futbolo aikštes, lengvosios atletikos sektorių.

Tuo pat metu stadiono teritorijoje buvo pastatytas medinis vienaaukštis su dvišlaičiu lenktu stogu namas.

Pirmajame jo aukšte buvo įrengtos rūbinės, o mansardoje gyveno sargas.

Ganė savo bėrį

Praūžus Antrojo pasaulinio karo audrai imtasi atkurti sportinį miesto gyvenimą.

Apie tai buvusiam "Klaipėdos" vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojui Jonui Garadauskui yra pasakojęs dabar jau šviesaus atminimo architektas Petras Lapė.

Jis pasakojo, kad visa Lapių šeima į Klaipėdą atvyko 1945 m. sausio 29 d., tai yra kitą dieną po siaubingojo miesto šturmo. Šeima atvyko iš Šilutės, čia P.Lapė buvo komandiruotas dirbti.

Tų pačių metų kovo 15 d. 21 metų P.Lapė buvo paskirtas pirmuoju pokariu kūno kultūros rūmų ir stadiono direktoriumi.

"Stadioną mums perdavė kariškiai. Aplink pagrindinę aikštę buvo apkasai, vienur kitur atšlaitėse – bunkeriai. Veja nuo artilerijos sviedinių sprogimų išrausta", – knygos "Klaipėdos sporto šviesuoliai" autoriui J.Garadauskui 2004 m. pasakojo P.Lapė.

Duobes užkasė ir stadioną medine tvora aptvėrė vokiečių belaisviai.

Pašalinti karo pėdsakus padėjo jaunojo stadiono direktoriaus tėvas. Jis arkliu vežė žemę, lygino duobes, apkasus.

Kur dabar yra dviračių trekas, augo tanki, vešli žolė. Ten pačių sukonstruota mašina šeimos nariai pjovė velėną.

Klojo išpjautus kvadratus aikštėje. Kai žolė prigydavo, aikštėje ganydavo tą patį arklį.

Šienavimui P.Lapės tėvas naudojo trofėjinę žoliapjovę, tiesa, be variklio, todėl ją traukdavo bėris.

Šeima gyveno prie stadiono prisiglaudusiame ir šturmo metu stebuklingai nesugriautame name.

Esama liudijimų, kad šeima namą rado be langų, o ant grindų gulėjo pro stogą įskridusi aviacinė bomba.

P.Lapės tėvas mirė nuo patirtos traumos, kai į pakalnę leidosi šienu pakrautu vežimu. Vežimas jį prispaudė, mirtis ištiko po kelių dienų.

Tada stadiono priežiūros ėmėsi P.Lapės mama.

Ilgą laiką name gyveno su stadiono priežiūra susiję žmonės. Jų vaikai pažinojo visus sportininkus, matė, kaip jie treniruojasi.

Be puotų ir sekso

Sovietmečiu stadionas priklausė "Žalgirio" sporto draugijai, todėl ir buvo vadinamas "Žalgirio" vardu. Pinigų jam tvarkyti ir atnaujinti skirdavo miesto valdžia.

Dideli stadiono rekonstrukcijos darbai atlikti 1964 m. O 1976-aisiais pastatytas administracinis pastatas su sporto sale.

Namas ant kalniuko buvo naudojamas sportininkams persirengti, į futbolo aikštę jie ilgus metus išbėgdavo pro tunelį, vedusį iš pastato.

Dabar šis tunelis užmūrytas, nuo stadiono pusės jame įrengta šaudykla.

Trims dienoms prieš varžybas žaidėjus ten izoliuodavo nuo pagundų apsilankyti restoranuose, eikvoti jėgas mylintis.

"Man buvo 18 metų, kai žaidžiau "Atlante", jau tada jausdavome siaubingą smarvę. Galima įsivaizduoti, kaip nesveika sportuojančiam žmogui giliai įkvėpti tokio užteršto oro. Tarybiniais laikais apie tai kažkodėl nebūdavo kalbama. Dabar labai ryškiai iškilo ši problema, – prisiminė futbolo klubo "Atlantas" direktorius Vacys Lekevičius. – Kai aš žaidžiau "Atlante", tas namelis ant kalno jau buvo plytinis. Ten buvo karantino režimas, kad futbolininkai tik valgytų, treniruotųsi ir ilsėtų. Rytais pušyne jie mankštindavosi. Trims dienoms prieš varžybas žaidėjus ten izoliuodavo nuo pagundų apsilankyti restoranuose, eikvoti jėgas mylintis. Toks buvo sovietinis supratimas, kad seksas atima energiją. Aišku, vyrai išlipdavo pro langus, neretai ir pasigerdavo."

Pastatas buvo sporto bazės dalis. Panašias bazes turėjo ne tik sovietmečio didžiosios komandos, bet ir Vakarų Europos valstybių sporto klubai.

Veikė pirmasis kazino

"Vėliau, kai jį privatizavo ir pavertė privačiu viešbučiu, pastatą restauravo, jis tapo toks, kokį matėme ilgą laiką iki šių metų. Tarybiniais metais "Žalgirio" sporto taryba valdė visas miesto sporto bazes. Vienu metu verslininkas Kazys Paulikas buvo arti futbolo, įkūrė bendrovę "Nesė Žalgiris" ir privatizavo stadioną kartu su nameliu. Miestas padėjo išlaikyti stadioną, bet verslininkas galiausiai stadioną pardavė miestui. Sau pasiliko namelį, kuris tapo viešbučiu", – dalijosi prisiminimais V.Lekevičius.

Tada namas ant kalno tapo žinomas visiems klaipėdiečiams. Į restoraną trijų žvaigždučių viešbutyje atvažiuodavo pasikalbėti žmonės, kurie nenorėdavo sutikti atsitiktinai užsukusių liudininkų.

Papietauti čia buvo ir prestižo reikalas.

Šiame viešbutyje vykdavo kultūros renginiai. Dienraštis "Klaipėda" šioje vietoje rengdavo susitikimus su įdomiais miesto žmonėmis, kūrėjais. Redakcijos darbuotojai kalbindavo "Įdomių žmonių klubo" svečius ir apie tai rašydavo reportažus.

Daugelis klaipėdiečių žinojo, kad šiame pastate veikė tada dar nelegalus pirmasis miesto kazino.

Vieša paslaptis buvo ir tai, kad ten galima buvo intymiai pabendrauti su miesto "plaštakėmis".

V.Lekevičius, pirmaisiais nepriklausomybės metais vadovavęs "Aro" būriui, prisiminė, kad patekti į vidų nebuvo paprasta, durys nebuvo plačiai atlapotos. Buvo tam tikra sistema, kad jos atsivertų, patekti į vidų galėjo ne bet kas.

Čia mėgo rinktis ir ryškiausi Klaipėdos nusikaltėlių pasaulio atstovai. Viešbučio restorane ir kambariuose vykdavo jų pasitarimai, derybos, jie mėgo leisti laiką kazino.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Garbės piliečiai

Garbės piliečiai portretas
Kokia nedidelė riba tarpo verslininko, įstatymo pažeidėjo , patapusio politiku...
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei
    Ministras pripažįsta uosto svarbą valstybei

    Po ilgokai trukusio laikotarpio Klaipėdos valstybinis jūrų uostas pajuto didesnį valstybės ir Susisiekimo ministerijos dėmesį. Į „Klaipėdos“ priedo „Jūra“ klausimus atsakė susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius. ...

    2
  • Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška
    Skelbiama Klaipėdos Kalėdų eglutės paieška

    Lapkričio 30-ąją, 17 val., Klaipėdoje, Teatro aikštėje, bus įžiebta Kalėdų eglė. Šių metų kalėdinių renginių organizatorius -“Klaipėdos šventės” - tęsia tradiciją: šiemet, kaip ir pastaruosius trejus m...

    2
  • Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas
    Klaipėdos savivaldybei – „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas

    Į Klaipėdą parkeliavo dar vienas „Auksinės krivūlės“ apdovanojimas. Šįsyk Klaipėda laureate tapo Energetikos ministerijos įsteigtoje nominacijoje „Už elektrinio miesto viešojo transporto skatinimą ir plėtrą“. ...

    4
  • Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?
    Kaip klaipėdiečiai vertina automobilių taršos mokestį?

    Nuo kitų metų senų ir taršių automobilių savininkams gali tekti patuštinti pinigines. Tokias transporto priemones savo vardu registruojantieji jau turės mokėti taršos mokestį, kuris gali svyruoti nuo 40 iki 1,4 tūkst. eurų. Kaip ...

    13
  • Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos
    Senieji amatai: prisilietimai prie istorijos

    Klaipėdos etnokultūros centro dirbtuvėse archeologė Simona Ramoškienė klaipėdietes mokė pinti senovinius šiaudinius indus, kuriuose anksčiau buvo laikomi įvairūs birūs produktai. Ši šiaudinių gaminių tradicija iki &scar...

    1
  • Manekenės žingsniavo erdviame ofise
    Manekenės žingsniavo erdviame ofise

    Klaipėdos mados savaitė baigėsi tarptautiniu madų šou – kolekcijas pristatė 11 dizainerių iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos. „Fashion Week Klaipėda“ šiais metais finaliniam renginiui pasirinko neįprastą, darbinę ...

    1
  • Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“
    Aiškinamasi, ar R. Masiulis galėtų vadovauti „Klaipėdos naftai“

    Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovė „valstietė“ Agnė Širinskienė prašo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) įvertinti, ar buvęs susisiekimo ministras Rokas Masiulis galėtų vadovauti valstybės valdomai ...

    3
  • Kavinių savininkų laukia kontrolė
    Kavinių savininkų laukia kontrolė

    Dauguma uostamiesčio verslininkų pagal išduotuose leidimuose numatytą terminą jau turėjo nugriauti lauko terasas. Savivaldybės kontrolieriai šią savaitę tikrins, ar kavinių savininkai įvykdė šį reikalavimą. ...

    13
  • Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius
    Akcija „Renkuosi gyvybę“: žvakelės degs už negimusius kūdikius

    Vėlinių išvakarėse, spalio 30 d. 19 val. Laisvos visuomenės institutas (LVI) kviečia dalyvauti jau tradicija tapusioje akcijoje ,,Renkuosi gyvybę”. Akcijos metu Lietuvos žmonės kviečiami uždegti žvakelę už tuos kūdikius, iš ku...

    7
  • Neringoje atnaujintas elektros tiekimas
    Neringoje atnaujintas elektros tiekimas

    Neringoje rekonstruojant transformatorių pastotę pirmadienį elektros daugiau nei valandą neturėjo beveik 3 tūkst. ESO klientų. Elektros tiekimas jiems jau atnaujintas, pranešė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...

Daugiau straipsnių