Vidurnaktį – prie tvoros
Spalio 27-osios naktį, 23.30 val., Bendruoju pagalbos telefonu buvo gautas iškvietimas dėl asmens, filmuojančio uosto teritoriją prie vienos įmonės tvoros.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas ne sykį akcentavo uosto, kaip strateginio valstybės objekto, svarbą.
Jo apsauga pastaraisiais metais yra išskirtinai sustiprinta ir nuolat stiprinama, todėl į bet kokį įtartiną incidentą, juolab naktį, yra reaguojama operatyviai.
Vien nuo šių metų pradžios uosto teritorijoje, įtraukiant jame veikiančias įmones, buvo organizuota 14 saugos pratybų.
Jomis siekiama didinti įmonių darbuotojų budrumą įvairiems atvejams, įskaitant kai neaiškūs asmenys filmuoja ar fotografuoja uosto teritoriją.
Be to, A. Latakas teigė, kad vien per šiuos metus virš uosto buvo užfiksuota 19 dronų, trys dronų operatoriai buvo nubausti, kiti – įspėti.
Informaciją apie tokius pažeidimus uosto administracija paprastai perduoda Karo policijai, taip pat Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir esą tolesnio proceso nebeseka.
„Kaip vertinu žmogų, kuris viduryje nakties prisiglaudęs prie tvoros filmuoja uosto teritoriją? Vertinu labai blogai. Ne kartą esu sakęs, į kokį pavojų tokie dalykai veda. Šiandien prieiga filmuoti ir fotografuoti uostą išlieka didelė. Tikrai esame už tai, kad šiauriniu Klaipėdos molu žmonės galėtų naudotis, juo galėtų vaikščioti, gėrėtis jūra, bet ir ten yra buvę atvejų, kai esame sulaikę asmenis, kurie fiksuoja, kas vyksta uoste. Todėl bet kokį uosto teritorijos filmavimą vertinu blogai ir manau, kad uosto saugai reikia skirti dar didesnį dėmesį“, – akcentavo A. Latakas.
Kaip vertinu žmogų, kuris viduryje nakties prisiglaudęs prie tvoros filmuoja uosto teritoriją? Vertinu labai blogai.
Prisistatė seniūnaičiu
Prie uosto tvoros į naktinį iškvietimą atvykus pareigūnams, paaiškėjo, kad filmavęs asmuo – vienas kandidatų į Klaipėdos merus, Liberalų sąjūdžio atstovas A. Truš.
Įvykio liudininkai teigė, esą politikas pareigūnui pateikė kažkokį dokumentą ir šis nustebo, kad tai kandidatas į merus.
Ar tai buvo asmens tapatybę liudijantis dokumentas, ar kažkoks kitas dokumentas, neaišku.
„Savivaldos ir merų rinkimams, kurie vyks kitų metų kovą, nebebus išduodami jokie kandidatų pažymėjimai. Dar per praėjusius rinkimus tai prarado prasmę, nes kandidatai jų net neateidavo pasiimti. Realiai šiuo metu niekas neturi jokių pažymėjimų, nes jie neišduodami. Juolab jokių nuolaidų prieš įstatymą kandidatų pažymėjimai ir nesuteikia“, – patvirtino Vyriausiosios rinkimų komisijos atstovė Indrė Ramanavičienė.
Pats A. Truš dienraščio žurnalistams teigė, kad policininkui parodė asmens tapatybės dokumentą, prisistatė esantis seniūnaitis, o pareigūnas jį tiesiog atpažino kaip kandidatą į merus.
„Dar aiškinamės. Žmogus paaiškino, kad fiksavo įmonės keliamą triukšmą. Natūralu, kad jis turėjo parodyti kažkokį dokumentą, kad būtų nustatyta jo asmenybė. Neabejoju, kad buvo pareikalauta to nebedaryti (nefilmuoti – A. A.)“, – pasakojo miesto policijos komisariato viršininkas Gintautas Pocevičius.
Pasak komisariato vadovo, iškviestas policininkas nustatė asmenybę, bet vietoje sprendimo nepriėmė.
Informacija perduota Veiklos skyriui pagal teritoriją, šio skyriaus pareigūnai pasiaiškins, ar minėto asmens veiksmuose yra teisės pažeidimo požymių.
Jei bus tam pagrindas, spręs jo atsakomybės klausimą.
Triukšmą fiksavo telefonu
Politikas pareigūnams prisistatė esą seniūnaitis, kuris reagavo į gyventojų skundą dėl uoste veikiančios įmonės.
„Minijos g. 11 namo gyventojas gal prieš kokį pusmetį į mane kreipėsi dėl erzinančio triukšmo, sklindančio iš uosto. Jis siuntė skundus į ministerijas, kažkas buvo atvažiavęs matuoti to triukšmo prie jo namo. Bet jokių veiksmų nebuvo atlikta, kad triukšmas sumažėtų. Jis išsikvietė mane kaip seniūnaitį, atvažiavau į jo butą, užfiksavau iš jo buto garsą. Bandžiau suprasti, iš kur jis sklinda, važiavau, radau ir užfiksavau“, – aiškino A. Truš.
Paklaustas, kokia technika fiksavo triukšmą, jis teigė, kad tai darė mobiliuoju telefonu, tiesiog jį įrašydamas, kad pateiktų Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui ir jau jų specialistai galutinai išsiaiškintų, ar tas triukšmas atitinka higienos normas.
„Bet aš nelindau pro tvorą. Prisistačiau, kad esu seniūnaitis, kad aiškinuosi, iš kur sklinda triukšmas. Jokio strateginio objekto nefilmavau, ten jų nėra. Taip, uosto teritorijoje filmuoti draudžiama, bet už teritorijos – nedraudžiama, esu apie tai pasiskaitęs ir žinau įstatymus. Žinau ir savo atsakomybę, aš reagavau į gyventojo skundą. Atlikau neatlygintiną seniūnaičio darbą, nesiruošiau niekur to viešinti“, – kalbėjo A. Truš.
Norėjo padėti
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento direktorius Raimundas Grigaliūnas, paklaustas, ar mėginimai telefonu fiksuoti garsą yra koks nors perteklinio triukšmo įrodymas, atsakė, kad tai yra saviveikla.
„Matavimus gali atlikti akredituotos laboratorijos, turinčios metrologiškai patikrintą įrangą. Matavimai atliekami pagal standarto reikalavimus. Telefonu ar iš Kinijos įsigytais aparatais įrodymai nerenkami. Žmogus savo malonumui tuo gali užsiimti, gali filmuoti, ką tik nori. Bet yra nustatytos tvarkos“, – aiškino R. Grigaliūnas.
Fiksuojant garsą svarbi vieta, atstumai ir net oro sąlygos.
„Pastaruoju metu labai padaugėjo vienokių ar kitokių politikų pareiškimų, skundų ir pranešimų. Nežinau, kodėl tai vyksta. Bet galiu patikinti, kad skundai dėl triukšmo nagrinėjami atidžiai. Deriname laiką su gyventojais, matavimai vykdomi iš anksto suderinus vietą ir laiką. Negalime juk veržtis be įspėjimo į privačią erdvę. Visiems šiems dalykams yra tvarka ir nustatyta veiksmų sistema. Negalima sakyti, kad niekas nieko nedaro“, – patikino R. Grigaliūnas.
A. Truš žurnalistams tikino nesakantis, kad nereikėtų pasitikėti mūsų institucijomis ar kad jos neatlieka savo darbo.
„Kaip tik jie bando daryti savo darbą, bet jis ilgai tęsiasi ir be atitinkamo rezultato, todėl kad yra tam tikros biurokratinės kliūtys ir jie negali užfiksuoti to garso, kadangi jiems reikia laiko pasiruošti, atvažiuoti su įranga. Toje vietoje nėra stacionaraus garso matuoklio, nėra reglamento, kad čia ir dabar su laboratorija gali išvažiuoti pagal gyventojo iškvietimą, nes tas garsas, kuris sklinda, atsiranda be perspėjimo. Jis nėra nuolatinis ir jis dingsta, todėl jų darbas yra ženkliai apsunkintas tomis aplinkybėmis. Aš norėjau tik padėti“, – aiškino politikas.
Tačiau, įvertinus visas aplinkybes, kuriomis kandidatą į merus atpažino policijos pareigūnas, saviveikla galėjo dvelkti ne tik pats jo bandymas fiksuoti triukšmą, bet ir tai, kaip, kur bei kada buvo bandoma tai daryti.
Publikacijai „Naktį – filmuoti uosto“ pasirodžius dienraštyje „Klaipėda“, A. Truš kreipėsi į redakciją, prašydamas patikslinti kai kurias detales.
A. Truš tikino, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro rašte, siųstame gyventojui, kuris kreipėsi dėl triukšmo, yra nurodymas ar prašymas nustatyti galimą garso šaltinį.
„Jame aiškiai matyti, kad buvo sutarta, jog turime padėti (net „įpareigoti“ ) nustatyti galimą garso šaltinį, kad NVSC galėtų toliau kryptingai aiškintis situaciją“, – tikino A. Truš.
Vyras laiške redakcijai aiškino, kad nesiruošia nei politikuoti šia tema, nei viešinti problemos. „Pagrindinis mano tikslas buvo padėti gyventojui, kuris dėl šios problemos kenčia jau kone metus. Dar liepos mėnesį, iš nevilties ieškodamas pagalbos įvairiose institucijose, jis kreipėsi ir į mane kaip seniūnaitį“, – aiškino A. Truš.
Dėl A. Truš pateiktų dokumentų, redakcija papildomo paaiškinimo kreipėsi NVSC Klaipėdos departamentą.
Situaciją paaiškino departamento vadovas Raimondas Grigaliūnas ir šį konkretų skundą tyrusi Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė.
„Galiu patvirtinti, kad nurodytu pareiškėjo adresu vykta ne vieną kartą. Vis nepasisekdavo pamatuoti triukšmo, nes žmogus patikindavo, kad tuo momentu nėra tokio triukšmo, kuris neleistų jam gyventi“, – aiškino A. Šlepetienė.
R. Grigaliūnas, paklaustas, ar sulaukta ir kitų to namo gyventojų skundų dėl triukšmo, patikslino, kad triukšmu uoste skundėsi tik vienas to, konkretaus namo, esančio Minijos gatvėje, gyventojas.
„Mes dirbame su pareiškėjais. Su šiuo gyventoju ne kartą bendrauta, tartasi dėl matavimų. Seniūnaitis šioje istorijoje atsirado paskutinio matavimo metu, rugsėjo mėnesį. Šiuo metu jau buvo sudarytas mėnesio planas dėl numatomų planavimų. Mes įmonių niekada iš anksto neinformuojame apie būsimus matavimus. Veiksmų suderinimas su pareiškėju yra labai svarbus dalykas. Beje, labai sveikintina, kad pareiškėjas yra labai aktyvus. Tačiau vykta tikrai ne vieną kartą, ne vieną naktį, bet kiekvieną kartą išgirsdavome, kad nėra to triukšmo, kuris jam trukdytų gyventi“, – akcentavo A. Šlepetienė.
(be temos)
(be temos)
(be temos)