Dienos komentaras

Mūsų laikų herojus

Ruslaną Rožkovą pamėgins padaryti “psichu”. Negi normalus vaikas iš geros šeimos, kurioje nieko nestigo - net kišenpinigių narkotikams, gali užsakyti savo šeimos išžudymą, kad taptų nelaimingu paveldėtoju?

“Ne, normalūs taip nesielgia”, - mano pagyvenusios tetos bei dėdės, kurie darys viską, kad nenormalus “vaikas” atsidurtų ne Lukiškių kalėjimo vienutėje, bet Rokiškio psichiatrinėje. Laikyti R.Rožkovą visiškai sveiku yra tas pats, kas prisiimti atsakomybę už tai, kuo jis tapo.

Jam devyniolika, o tai reiškia, kad šitą savo požiūrį į gyvenimą jis po trupinėlį turėjo susirinkti trindamas “tautinės mokyklos” suolą. Jo psichikos ir vertybių sistemos netraumavo ideologizuotas sovietinis švietimas. Pirmoje klasėje jį jau mokė giedoti Tautinę giesmę ir piešti Gedimino kalną su trispalve.

Ar taip ugdytas žmogus galėjo tapti savo tėvų, brolio nužudymo užsakovu? Žinoma, kad negalėjo. Mes juk taip stengėmės… Nepriklausomybę iškovojusi karta stengėsi išauginti pirmąją nepriklausomybės kartą, laisvą nuo visų prietarų ir nepriteklių. Iš oficialių tribūnų skatinome apvalyti sielas nuo sovietinių vertybių, o naujieji lyderiai neformalai siūlė naujus - “gyvenimo universitetus”.

Kai tau tik “-niolika”, šias pamokas priimi atvira siela. Tačiau tu nesi visiškai kvailas ir nepastabus, todėl gana anksti suvoki, kad pinigai gyvenimą palengvina gerokai greičiau, nei F.Dostojevskio “Brolių Karamazovų” studijos.

Dar tu supranti, kad turtams susikrauti nereikia nei mokslo, nei žinių, o tik stiprių nervų ir įžūlumo. Negi būsi pats sau priešas? Juolab kad tie, kurie vapa apie vertybes įsivynioję į trispalves, realiame gyvenime patys laikosi Arvydo Stašaičio receptų…

R.Rožkovo išpažintis tėra labai garsus signalas, kad štai pagaliau “gyvenimo universitetų” absolventai ėmėsi profesinės veiklos. Karta, kurią auklėjo mintimi, jog gyvenime nėra nieko svarbiau už “babkes”, dešimt Dievo įsakymų - visiška naujiena.

R.Rožkovas nėra kokia nors išimtis iš tos “Gariūnų kartos”. Jis tik gal kiek perlenkė lazdą. Gudresni jo kolegos laisvėje išgyvena ilgiau. Tačiau specialiųjų tarnybų analitikai jau stebi tendenciją, kad, atėję į kelių policiją, žemutines valdininkijos grandis, muitinę, šie “gyvenimo universitetų absolventai” linkę pirmą kyšį paimti anksčiau nei pirmą teisėtą atlyginimą.

Laimė tik, kad kol kas dar ne jie diktuoja taisykles ir juos vis dar gaudo. Bet neišvengiamai ateis laikas, kai jie pareikalaus juos gerbti, t.y. priimti jų pasaulėžiūrą kaip normą. O kol toji diena neišaušo, reikia dar pasimėgauti santykine ramybe.