Mokslininkų akiratyje – žiemojantys paukščiai

  • Teksto dydis:

Lietuvos Baltijos jūros vandenyse migruodami apsistoja ir žiemoja virš 30 paukščių rūšių. Dauguma šių sparnuočių pirmenybę teikia seklesniems priekrantės vandenims, kur kasmet mokslininkai vykdo stebėseną ir nuo kranto, ir iš laivo.

Pernai vasario–kovo mėnesiais iš viso užfiksuota beveik 25 tūkst. paukščių.

Apskaitų metu užregistruoti 32 rūšių paukščiai. Pasitaikė ir keletas sausumos, šlapynių paukščių rūšių, nebūdingų atvirai jūrai, – po vieną jūršarkę, paprastąją pempę ir varnėną.

Gausiausiai visų apskaitų metu užfiksuota ledinių ančių, nuodėgulių, alkų, sidabrinių kirų, narų, juodųjų ančių.

Atlikus penkių rūšių – nuodėgulės, ledinės anties, alkos bei rudakaklių ir juodakaklių narų – pasiskirstymo tankių prognozę visoje stebėtoje Lietuvos Baltijos jūros akvatorijoje, buvo įvertintas bendras šių rūšių gausumas.

Nuodėgulių gausumas siekė per 127 tūkst. individų, ledinių ančių – 49 tūkst., alkų – 6,6 tūkst., rudakaklių ir juodakaklių narų (vertintų kartu) – per 4 tūkst. individų.

Yra duomenų, kad ledinių ančių bei nuodėgulių populiacijos nuo 1992–1993 iki 2007–2009 m. sumažėjo daugiau kaip 50 proc.

Tačiau ledinės antys ar nuodėgulės nevengia žiemoti gilesnėse ir tolimesnėse nuo kranto akvatorijose.

Šios rūšys maitinasi dugno moliuskais ir kitais bestuburiais ir gali panerti iki 40 m gylio ir net giliau, todėl neretai apsistoja iki keliasdešimt kilometrų nuo kranto esančiose akvatorijose.

Galbūt todėl mokslininkai jų ir užfiksavo mažiau, nei buvo iš tikrųjų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių