Mirtini spąstai juodabarzdžiam piratui

Atgijusi istorija

Ocracokės sala anglų kolonistams buvo žinoma nuo 16 a., tačiau ilgai neturėjo nuolatinių gyventojų. Dėl to ji tapo garsaus Karibų jūros pirato Edwardo Thatcho, praminto Juodabarzdžiu, mėgstamiausia prieglobsčio vieta. Pamėgęs atokią, smėlio kopų apsuptą salą, jis net nenujautė, kad čia sulauks ir pirato karjeros pabaigos.

Prieš keletą metų „Ocracokės išsaugojimo draugijos“ valdybos narė Ruta Toth atkreipė dėmesį, kad salą pamėgusiems turistams daug pasakojama apie salos piratinį paveldą, tačiau mažiau dėmesio skiriama Robertui Maynardui ir jo vyrams, kurie išvadavo salą nuo piratų. 11 mūšyje žuvusių Karališkojo laivyno jūreivių palaikai iki šiol guli Ocracokės saloje.

Salos bendruomenė nutarė atkurti istorinius įvykius patrauklia forma. Draugijos iniciatyva kasmet saloje imta rengti trijų dienų „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalį. Jame atgyja piratai ir britų Karališkojo laivyno jūreiviai, aidi patrankų šūviai, švytruoja kardai laivų deniuose. Daugiau kaip prieš 300 m. čia vykęs mūšis tarp piratų ir britų jūreivių baigė piratų aukso amžių.

Pasak R.Toth, Ocracokės sala yra viena iš nedaugelio vietų pasaulyje, kuri gali pretenduoti į tikrą Juodabarzdžio žūties istoriją.

Pirkliams trūko kantrybė

Kas bent kiek domisi jūreivystės istorija, tikriausiai žino, kad E.Thatchas buvo vienas garsiausių piratų, pasižymėjęs žiaurumu ir įžūlumu. Jis kėlė tokią baimę jūroje, kad prekybiniai laivai, vos pamatę juodą vėliavą „Queen Anne Revenge“ („Karalienės Anos kerštas“) stiebe, prarasdavo norą priešintis ir be kovos pasiduodavo piratų malonei.

Amerikos pirkliams, terorizuojamiems Juodabarzdžio piratų, pagaliau trūko kantrybė ir jie kreipėsi į Šiaurės Karolinos provincijos gubernatorių Charlesą Edeną, prašydami apginti juos nuo suįžūlėjusio plėšiko. Gubernatorius, palaikęs draugiškus ryšius su vietiniais piratais, nerodė didelio entuziazmo prarasti pajamų šaltinį, todėl nieko nedarė.

Renginys: „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalio kvietimas, kuris šiemet atšauktas dėl COVID–19.

Beviltiškoje padėtyje atsidūrę prekybininkai kreipėsi pagalbos į kaimyninės Virdžinijos provincijos gubernatorių Alexanderį Spotswoodą. Nors jis ir neturėjo įgaliojimų spręsti kitos kolonijos problemų, vis dėlto nutarė reaguoti. Sužinojęs, kad Juodabarzdis, tariamai išėjęs į pensiją, bando susukti piratų lizdą kaimynystėje, Šiaurės Karolinos provincijai priklausančioje Ocracokės saloje, A. Spotswoodas išleido įsakymą sugauti Juodabarzdį gyvą ar mirusį.

Piratų medžiotojai

Ši atsakinga misija buvo pavesta britų Karališkojo laivyno leitenantui R. Maynardui. Jis tarnavo 35 m ilgio laive „Pearl“, kurio deniuose rikiavosi 42 patrankos.

Didelės grimzlės laivas netiko garsaus pirato medžioklei, nes šis slėpėsi sekliuose Ocracokės įlankos vandenyse. Planuojamai operacijai atlikti buvo išnuomoti du maži prekybiniai šliupai „Ranger“ ir „Jane“.

Jiems laikinai buvo suteikta priesaga HMS (Jo Didenybės laivas), reiškianti, kad jie veikia pagal Karališkojo laivyno nuostatas ­greitai ir ryžtingai.

R. Maynardas turėjo pasikliauti tais dviem jam patikėtais šliupais. Jie galėjo lengvai plaukioti sekliomis salos pakrantėmis ir siaurais farvateriais, vedančiais į natūralias prieplaukas. Vienintelis trūkumas, kad maži laivai neturėjo patrankų, todėl reikėjo pasikliauti asmeniniais ginklais.

Buvusias prekybinių laivų įgulas pakeitė karinių laivų jūreiviai. „Ranger“ komandą sudarė 25 vyrai, kiek didesniame šliupe „Jane“ jų buvo buvo 35.

Klasta ir dvikova

Ankstyvą 1718 m. lapkričio 22 d. rytą abu laivai pasiekė Ocracokės įlankos žiotis. Audringą naktį su sėbrais ir vietiniu prekybininku praleidęs Juodabarzdis buvo užkluptas netikėtai.

Piratai bandė laivu „Adventure“ ištrūkti iš įlankos, kurios žiotis buvo užblokavę britų šliupai. Paleidę ugnį iš patrankų, piratai gerokai apgadino „Ranger“ ir „Jane“. Supratęs, kad britų laivai neturi artilerijos ir stovi įstrigę seklumose, Juodabarzdis nutarė juos užgrobti abordažu.

Priartėję prie seklumoje įstrigusių ir gerokai apdaužytų britų laivų, piratai pamatė, kad jų deniuose guli vos keli, matyt, sužeisti ar užmušti jūreiviai. R. Maynardas, laukdamas piratų, įsakė vyrams pasislėpti po deniu. Vėtyti ir mėtyti piratai tokios klastos nesitikėjo.

Vos tik Juodabarzdis su vyrais sušoko į britų laivus, staiga į juos pasipylė šūviai. Po deniu pasislėpę britai jau pirmomis mūšio minutėmis išguldė nemažai piratų. Paskutiniu mūšio akordu tapo Juodabarzdžio ir R. Maynardo dvikova. Ji prasidėjo pasikeičiant pistoletų šūviais.

Nesunkiai sužeistas piratas puolė leitenantą ir išmušė iš jo rankų kardą. Nuginkluotas R. Maynardas galėjo žūti nuo Juodabarzdžio kardo, jei ne vienas britų jūreivis, suvaręs peilį į nuožmaus pirato kaklą.

Pergalė ir nusivylimas

Žuvus Juodabarzdžiui, didžioji jo įgulos dalis pasidavė. Apžiūrėjęs E. Thatcho kūną, R. Maynardas vėliau pateiktoje ataskaitoje pažymėjo, jog jis buvo suvarpytas mažiausiai penkių kulkų ir turėjo daugybę durtinių žaizdų.

R. Maynardo misija baigėsi sėk-mingai, tačiau ji kainavo brangiai: žuvo 11 jūreivių, daugiau kaip 20 patyrė sužalojimų. Britai paėmė į nelaisvę 9 mūšį išgyvenusius piratus. Prieš plaukiant namo į Hamptono uostą Virdžinijos provincijoje, nupjauta Juodabarzdžio galva buvo pakabinta ant laivo bušprito galo.

Kūrinys: Juodabarzdžio ir R. Maynardo dvikova pagal dailininko Jean’o Ferriso paveikslą.

Apžiūrėję Juodabarzdžio grobį, britai patyrė nusivylimą. Vietoj auksinių monetų ir kitokių brangenybių, jie pamatė tik kasdieniškus daiktus. Tai buvo kavos pupelės, indigo augalai, medvilnė ir kitokios prekės, atimtos iš laivų, plaukiančių iš Britanijos Šiaurės Amerikos kolonijų. Vėliau jos buvo parduotos aukcione. Už Juodabarzdžio sunaikinimą operacijos dalyviams buvo pažadėtas 400 svarų prizas, tačiau R. Maynardo vyrai jo negavo. Ir jis pats, nepaisant parodytos drąsos, nesulaukė greito paaukštinimo.

Bloga naujiena

Neseniai pasirodė pranešimas, kad dėl COVID–19 pandemijos Ocracokės saloje atšaukiamas „Blackbeard’s Pirate Jamboree“ festivalis. Jo organizatoriai pripažino, kad šis daugiadienis festivalis, vykstantis paskutinį spalio savaitgalį, atneša nemažai įplaukų salai, tačiau iššūkiai, susiję su kokybišku renginio organizavimu, prie kurio yra įpratusi visuomenė, nesuderinami su COVID–19 saugos laikymosi problemomis.

Beje, praėjusių metų renginys buvo atšauktas dėl uragano Doriano padarytos žalos salai. Paskutinis „Jamboree“ buvo surengtas 2018 m., minint mūšio su piratais 300-ąsias metines.