Klaipėdai – Kalėdų dovana: pritarta bankrutavusios bendrovės „Geoterma“ turto perdavimui miestui

Pritarė turto perdavimui

Prieš pat Kalėdas posėdžiavusi Vyriausybė pritarė bankrutavusios bendrovės "Geoterma" turto perdavimui Klaipėdos miestui.

Tiesa, uostamiesčio savivaldybei teks padengti "Geotermos" bankroto administratoriaus patirtas šio turto bankroto procedūrų administravimo išlaidas, kurios sudaro 175 tūkst. eurų.

Perduoto nekilnojamojo turto likutinė vertė yra 2,3 mln. eurų, pastatų ir gręžinių vertė – dar 629 tūkst. eurų.

Nutarimo projektas be pastabų buvo suderintas su uostamiesčio savivaldybe ir Turto banku.

"Nutarimo projektu pateiktuose Klaipėdos miesto savivaldybės ir bendrovės "Klaipėdos energija" raštuose aiškiai nurodyta, kad visas perduotinas valstybės turtas bus naudojamas šilumai gaminti ir tiekti į Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo tinklus", – rašoma Finansų ministerijos parengtame dokumente.

Savivaldybė jau anksčiau teigė, kad su bendrove "Klaipėdos energija" turi planų, kaip panaudoti šią gamyklą gaminant ir tiekiant šilumą Laisvosios ekonominės zonos bendrovėms ir, reikalui esant, – klaipėdiečiams.

Naudos šilumos gamybai

Klaipėdos miesto taryba sutiko perimti Laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esantį geoterminės jėgainės pastatą, šildymo katilus ir visą įrangą.

"O kadangi "Geoterma" yra visai šalia mūsų rajoninės Lypkių katilinės, su bendrove "Klaipėdos energija" matome galimybę panaudoti tuos įrenginius tiek šilumai perduoti į LEZ, tiek sudaryti galimybę ekstra atveju naudoti tuos dujinius katilus, esančius "Geotermoje", šilumos gamybai miestui", – dar prieš šios eksperimentinės jėgainės perdavimo procedūrą kalbėjo Klaipėdos savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjas Edvardas Simokaitis

Neatmetama, jog ateityje yra planų su Klaipėdos universiteto mokslininkais bandyti atgaivinti ir geoterminių vandenų išgavimą moksliniams tikslams, nes šildymui ši technologija yra per brangi, būtent dėl to bendrovė ir bankrutavo.

Eksperimentinis projektas žlugo

"Geoterma" šilumos gamybą pradėjo 2004-aisiais ir visą veiklos laikotarpį susidūrė su finansiniais sunkumais.

Eksperimentinis milijonus kainavęs geoterminės jėgainės projektas galutinai žlugo, kai prieš ketverius metus šilumos gamybai karštą vandenį iš žemės gelmių naudojusios įmonės "Geoterma" veikla buvo sustabdyta.

Tai lėmė dideli bendrovės įsipareigojimai ir nekonkurencingas šilumos gaminimas.

2017 m., sustabdžius jos veiklą, buvo paskelbtas 100 proc. bendrovės akcijų viešas aukcionas.

Tačiau bendrovę įtraukus į svarbių nacionaliniam saugumui įmonių sąrašą, privatizavimas buvo sustabdytas.

Dar po dvejų metų Turto bankas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl "Geotermos" bankroto bylos iškėlimo.

Nuosavybė: bankrutavusios eksperimentinės bendrovės "Geoterma" savininke prieš pat Kalėdas tapo Klaipėdos savivaldybė. Vytauto Petriko nuotr.

Esą tai buvo vienintelė alternatyva teisiniu būdu likviduoti veiklos nevykdančią įmonę ir sudaryti galimybes išsaugoti bendrovės geotermijos įrenginius.

Turto bankas organizavo du bendrovei priklausančio ilgalaikio materialiojo turto nuomos konkursus, tačiau nė vienas neįvyko.

2019 m. rugpjūtį teismas "Geotermą" pripažino bankrutavusia, įmonę nuspręsta likviduoti. Jos įsipareigojimai kreditoriams siekė beveik 4 mln. eurų.

"Geoterma" buvo pirmoji tokia jėgainė Baltijos regione.

Ji pradėta statyti Klaipėdoje 1997 m.

Pagrindinis jos finansavimo šaltinis buvo valstybės vardu gauta Pasaulio banko paskola.

Be valstybės lėšų, į 21,4 mln. eurų vertės projektą investavo Pasaulio aplinkosaugos fondas, Danijos aplinkosaugos agentūra.

Reklama prie savivaldybės

Savivaldybei teks padengti "Geotermos" bankroto administratoriaus patirtas šio turto bankroto procedūrų administravimo išlaidas, kurios sudaro 175 tūkst. eurų.

Vis dėlto kol kas "Geoterma" bus naudojama tik patalpų šildymui, nors dar ne taip seniai turėta vilčių požeminį vandenį naudoti ir rekreaciniams bei terapiniams tikslams.

Prieš beveik šešerius metus Klaipėdos centre, priešais savivaldybės pastatą, malkomis kaitinamame kubile turškėsi vyrų būrelis, tarp jų ir tuometis uostamiesčio tarybos narys, dabartinis aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Šia akcija tuomet dar vilčių išgyventi turėjusi bendrovė "Geoterma" norėjo parodyti, jog klaipėdiečiai turi unikalią galimybę mėgautis geoterminiu vandeniu, srūvančiu iš greta miesto išgręžtų gręžinių.

Prie kubilo tuomet pasirodęs tuometis aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas pagyrė iniciatyvius vyrus ir pabrėžė, jog visi esame suinteresuoti, kad šie ištekliai būtų naudojami ir kad valstybė gautų kuo didesnę naudą

Kubile tada sėdėjęs ir geoterminio vandens malonumais mėgavęsis S.Gentvilas pastebėjo, kad klaipėdiečiai netenka galimybės vidury žiemos gryname ore maudytis karštame vandenyje.

"Geoterminio vandens neturi artimiausi kaimynai – lenkai, baltarusiai, latviai. Jo neturi ir estai. Mes turime vertybę, kurios neišnaudojame. Atviras baseinas pietinėje miesto dalyje taptų traukos centru 500 km spinduliu gyvenantiems žmonėms. Tokiuose vandens telkiniuose lietuviai maudosi nuvykę į Slovakiją, Islandiją, kitas Europos šalis. Išnaudokime savo turtą – mūsų vanduo yra 2 mln. metų neliestas. Antras pagal senumą vanduo pasaulyje", – tada kalbėjo S.Gentvilas.

Norėtųsi platesnių užmojų

Teigta, jog jei pavyktų gauti leidimą eksploatuoti vandenį iš gelmių sveikatinimo tikslais, jis būtų tiekiamas SPA centrams, miesto ligoninėms.

Tuometis Klaipėdos universiteto Sveikatos mokslų fakulteto dekanas, dabartinis rektorius, profesorius Artūras Razbadauskas tada tvirtino, kad iš Lypkių kaimo gręžinių trykštantis vanduo – kone panacėja.

"Universitete atlikome tyrimus ir nustatėme, kad mūsų geoterminis vanduo žmonėms mažina emocinę įtampą, kraujo spaudimą, gerina širdies ir kraujagyslių veiklą", – tvirtino mokslininkas.

Anot A.Razbadausko, iš vieno kilometro gylio siurbiamas vanduo yra 38 laipsnių šilumos, iš dviejų – dar karštesnis, daugiau nei 70 laipsnių.

Negana to, vanduo – itin mineralizuotas.

"Iš dviejų kilometrų kylančio vandens druskingumas – 18 proc., iš 1 km – beveik 10 proc. Jūros vandenyje, palyginti, druskų yra 4–5 proc. Negyvosios jūros vandenyje druskos sudaro 33 proc. Tad mūsų iš 2 km gylio siurbiamas vanduo nelabai nusileidžia garsiajai Azijos jūrai", – prieš kelerius metus pasakojo profesorius.

Prieš Kalėdas "Geoterma" nuspręsta perduoti Klaipėdos savivaldybei, dabar jos nauda priklausys nuo to, kaip miestas sugebės panaudoti šią eksperimentinę įmonę.