Sužavėjo kitų miestų parkai

23 metus uostamiestyje gyvenantis S.Kaktys yra baigęs tuometės Lietuvos žemės ūkio akademijos, dabar vadinamos Aleksandro Stulginskio universitetu, Miškų ūkio fakultetą, tačiau miškininku jau nebedirba ilgą laiką.

„Visada jaučiau, kad esu skolingas savo profesijai, kad jai reikia atiduoti duoklę. Tiek metų atidaviau šiai specialybei, tad norėjosi tai kažkaip įprasminti, o medžiai man visada buvo ir yra labai svarbūs“, – pokalbį pradėjo vyras.

S.Kaktys prisiminė, kad mintis padovanoti miestui sakurų sodinukų kilo prieš metus.

Pasak vyro, sakurų parkų yra Alytuje, Vilniuje. Įkurti pirmąjį iniciatyvos ėmėsi alytiškis Kęstutis Ptakauskas, pasaulyje pripažintas japoniškų sodų kūrėjas, puoselėtojas ir propaguotojas. Jis prisidėjo ir kuriant Vilniaus sakurų parką-alėją.

„Pagalvojau, kodėl Klaipėda negali turėti savo sakurų alėjos. Juolab kad jau seniai kalbama apie japoniškų vyšnių parko įkūrimą prie Žvejų rūmų. Tad nusprendžiau pakalbėti su miesto valdžia ir išsiaiškinti, ar atsirastų vieta, kur būtų galima pasodinti 50 sakurų“, – kalbėjo klaipėdietis.

Švęs svarbias progas

Anot S.Kakčio, dovanoti miestui medelius paskatino dvi jam svarbios datos. Šiemet vyras ne tik švęs 50 metų jubiliejų, bet ir 25 metų sukaktį, kai baigė Lietuvos žemės ūkio akademiją.

„Nusprendėme surengti bendrakursių susitikimą. Dauguma jų taip pat šiemet atšventė ar dar švęs 50 metų jubiliejus. Tad pagalvojau, kad būtų gražu minint šias progas kažką padovanoti miestui. Prie iniciatyvos pakviečiau prisijungti ir kurso draugus“, – tvirtino vyras.

S.Kaktys pasodinti sakuras siūlo Debreceno rajone, kur pats gyvena.

„Dažnai vaikštau čia, vedžioju šunį. Džiaugiausi, kai buvo sutvarkyta Debreceno aikštė. Toliau yra pėsčiųjų takas, kuris driekiasi iki Gedminų aikštės. Pamaniau, kad tai būtų puiki vieta sakurų alėjai. Net skaičiavau, ar čia tilptų 50 medelių“, – dėstė klaipėdietis.

Vyras ilgai nelaukęs savo idėją pateikė miesto savivaldybei. Ši pažadėjo išsiaiškinti, kokios komunikacijos yra po žeme ir kiek medelių pėsčiųjų take tilptų.

„Parengus projektą, paaiškėjo, kad alėjoje būtų galima pasodinti 39 japoniškas vyšnias. Tačiau savivaldybė negalėjo garantuoti, kad tai bus galima padaryti jau šį pavasarį. Yra numatyta šį taką atnaujinti – pirma reikia atlikti darbus, o tada sodinti sakuras“, – atkreipė dėmesį vyras.

Klevelius pakeitė sakuros

S.Kaktys prisiminė, kad jau buvo užsakęs sakuras ir nebenorėjo atšaukti užsakymo. Dėl to nuspręsta 11 sakurų, kurios netilps pėsčiųjų take, pasodinti dar šį pavasarį.

Medeliai sužaliuos Debreceno gatvės ir Taikos prospekto sankirtoje: aštuoni – ant kalvos, trys – šalia esančioje giraitėje. Balandžio 22 d. sodinant pirmąsias sakuras miestui bus padovanoti ir likę medeliai. Pastarųjų pasodinimu pėsčiųjų take rūpinsis pati savivaldybė.

Planuojama, kad pirmųjų sakurų įkurdinimo ceremonijoje dalyvaus ir Japonijos ambasadorius Lietuvoje. Miestiečiai taip pat kviečiami prisidėti prie šios iniciatyvos.

„Savivaldybė bus rami, nes sakuros jau bus padovanotos. Liks tik jas pristatyti“, – teigė vyras.

Aplinka tikrai pagražės.

Minėto pėsčiųjų tako atnaujinimo projekte buvo numatyta sodinti klevelius, tačiau pakeičiant juos sakuromis problemų nekilo, nes šie medžiai puošnūs, labai gražiai žydi.

„Aplinka tikrai pagražės. Pavasarį sakuros džiugins žiedais, vasarą – uogomis, kurias galės lesti paukščiai, rudenį – paraudusiais lapais. Bus atgaiva akiai. Manau, kad alėja, Debreceno gatvės ir Taikos prospekto kampas tikrai taps nauja traukos vieta ir derės prie ateityje atsirasiančio sakurų parko prie Žvejų rūmų. Sukurs bendrą ansamblį“, – pabrėžė vyras.

Už medelį – 210 eurų

Sakurų medeliai nėra pigus malonumas. S.Kaktys tvirtino, kad vienas sodinukas su pristatymu kainuoja 210 eurų. 50 atsieitų 10,5 tūkst. eurų. Pusę medelių vyras ketina nupirkti savo lėšomis. Jis tikisi, kad įsigyti likusius padės kurso draugai, iniciatyvūs klaipėdiečiai.

„Kai kurie žmonės jau klausia, kaip galima prisidėti prie iniciatyvos“, – teigė klaipėdietis.

S.Kaktys pabrėžė, kad sakurų, kurias sodins Klaipėdoje, rūšies nesirinko aklai. Klaipėdietis nuodugniai išanalizavo, kurie medeliai tiktų pajūrio oro sąlygoms, konsultavosi su K.Ptakausku.

Apsispręsta, kad reikia sodinti "Prunus Sargentii" rūšies sakuras. Pasak S.Kakčio, jos labiausiai tinka Lietuvos klimatinėms sąlygoms. Šios rūšies japoniškos vyšnios atlaiko drėgnas žiemas, yra atsparios šalčiui – iki 35 laipsnių, nelepios dirvožemiui.

„Šios sakuros labiausiai tinka mūsų kraštui. O Klaipėdoje termometro stulpeliai pastarosiomis žiemomis nebuvo nukritęs žemiau 20 laipsnių šalčio“, – pabrėžė klaipėdietis.

S.Kaktys taip pat atkreipė dėmesį, kad bus sodinami ne gležni medeliai, o 10–15 metų paaugintos sakuros, kurių vienos su keru ir žemėmis svoris siekia apie 100 kilogramų. Medeliai bus atvežti iš Vokietijos.

„Tokie medeliai paprastai gerai prigyja“, – akcentavo vyras.

Klaipėda – svajonių miestas

S.Kaktys Klaipėdoje gyvena 23 metus. Vyras čia atsikraustė praėjus dvejiems metams po studijų.

Klaipėda buvo mano svajonių miestas ir toks liko iki šiol.

„Klaipėda buvo mano svajonių miestas ir toks liko iki šiol“, – pabrėžė klaipėdietis.

Vyrą žavi jūra, miesto ramybė ir jo perspektyvos. Jis pabrėžė, kad visi gyventojai turi bendromis jėgomis puoselėti ir mylėti Klaipėdą.

S.Kaktys atkreipė dėmesį, kad reikia ne kritikuoti kitus, o tiesiog džiaugtis, daryti. Net ir mažos smulkmenos prisideda prie miesto ar šalies gerovės.

„Sveikintinos visos iniciatyvos. Kartais patys nežinome, kaip galime prisidėti prie miesto gerovės. Kai žmonės patys kažką sukuria, mažiau kyla pagundų laužyti, draskyti. Norisi saugoti“, – teigė klaipėdietis.

S.Kaktys neslėpė, kad yra gamtos vaikas ir bent kartą ar du per mėnesį apsilanko prie jūros, nesvarbu, kokios oro sąlygos būtų.