Miesto gėlės keliauja į turgavietes

Miestiečių akis džiuginantys gėlynai vis dažniau tampa vagių taikiniu. Už mokesčių mokėtojų pinigus pirkti augalai neretai atsiduria miesto turgavietėse.

Moterys apsimeta ravinčiomis

Miesto gėlynus prižiūrinčios įmonės „Klaipėdos želdiniai“ direktorius Gediminas Valašinas tvirtino, jog pastaruoju metu padaugėjo gėlių vagysčių. Manoma, kad ateityje jų bus dar daugiau.

„Pustuščių vazų mieste daug. Gėlių vagystės neišvengiamos. Su jomis susiduriame nuolat“, – pasakojo įmonės vadovas.

G.Valašinas tvirtino, jog gėles vagia ne tik asocialūs, bet ir solidūs žmonės. Daugiausiai žalos pridaro vyresnio amžiaus moterys. Klaipėdiečiams ne kartą teko matyti, kaip močiutės dienos metu nesibaimindamos Atgimimo aikštėje rauna neseniai nužydėjusių tulpių svogūnėlius ir deda į maišelius. Praeivių paklaustos, ką čia veikia, moterys ramiai atsako neva ravinčios.

Sudrausminti bandančius prižiūrėtojus pensininkės iškoneveikia. Moterys pareiškia, jog žalos nedaro, nes nužydėjusios gėlės išmetamos.

Gėles susideda į dėžes

Vogti augalus iš gėlynų įniko ir benamiai. Anot G.Valašino, neretai išrautos gėlės ar nuskinti jų žiedai atsiranda turguje. Tokios vagystės ypač padažnėja prieš šventes, kurių metu gėlių paklausa didelė.

Daugiausia gėlės dingsta vietose, esančiose netoli Senojojo turgaus – Taikos prospekto atkarpoje iki Sausio 15–osios gatvės, Atgimimo aikštės, Danės skvero.

„Žmonės išrautas gėles susideda į dėžes ir neša tiesiai į turgų“, – pasakojo G.Valašinas.

Gėlynus niokoja ir jaunimas. Nuo meilės apsvaigę vaikinai draugėms dovanoja ir vogtas gėles. Žalą daro ir vaikai. G.Valašino teigimu, keisčiausia, kad tėvai, kol mažamečiai rauna ir mėto gėles, nieko nesako.

Trūksta priežiūros

Pasak G.Valašino, sugauti gėlynus niokojančius asmenis sudėtinga, o juos sulaikius padaryta žala retai būna atlyginama.

„Iškviečiame policiją, pažeidėjui surašomas protokolas, bet po kelių valandų jis vėl grįžta prie darbo. Sulaikyti asmenys dažniausiai neturi iš ko atlyginti nuostolių, o mes gėlių atsodinimui išleisdavome nemažai lėšų. Dabar nežinau, iš kokių lėšų tai reikės padaryti. Versimės su turimomis, bet rečiau susodinus gėles nebus vaizdo“, – pasakojo G.Valašinas.

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Lygutaitės teigimu, gėlynams trūksta priežiūros.

„Policija pėsčiomis gatvėse nepatruliuoja, stebėjimo kamerų nėra. Žmonės daro ką nori. Niekas jų nedrausmina. Stengiamės įvairiais būdais apsaugoti gėlynus. Pernai prieš Jūros šventę iškasėme augalus, kad žmonės jų nesutryptų, o vėliau atsodinome. Kitaip nuostoliai būtų labai dideli, gėlių pasodinimui ir priežiūrai išleidžiame daug lėšų. Vien augalų įsigijimui buvo skirta 90 tūkst. litų“, – tvirtino J.Lygutaitė.