Prie Neringos skvere, Teatro aikštėje ir kitose miesto erdvėse esančių fontanų beveik kasdien, ypač karštesnėmis dienomis, matyti atsivėsinti norintys klaipėdiečiai.

Nors dalis tik susišlapina rankas, kiti, ypač mažieji, brenda į fontanų vandenį, jame žaidžia, pliuškenasi. Į miesto fontanus atsigerti vandens vedami ir keturkojai.

Klaipėdos vaikų ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Ina Kuznecova priminė, kad fontanų vanduo nėra skirtas nei gerti, nei maudytis.

„Didžiausią pavojų gali sukelti užkrečiamųjų ligų sukėlėjai – žarnyno bakterijos (žarnyno lazdelė, šigelės), enterovirusai (noro, rotavirusai), hepatito A virusai, kai kurie pirmuoniai, kirmėlinių ligų sukėlėjai. Šie sukėlėjai į vandenį gali patekti su fekalijomis. Taip pat fontanų oro srovėje gali susidaryti aerozolis, kuriame gali daugintis legionelės. Įkvėpus užterštą aerozolį žmogus gali užsikrėsti legionelioze“, – perspėjo I. Kuznecova.

Anot jos, tam, kad būtų išvengta užsikrėtimų ligomis, reikia laikytis higienos reikalavimų.

„Vengti nuryti fontano vandenį, nesėdėti ir nestovėti šalia vandens purškiklių, nevalgyti maisto šalia fontano, neplauti jame rankų. Taip pat laikytis ir elgesio taisyklių: negalima leisti maudytis fontane savo augintiniams, tėvams neleisti maudytis fontane vaikų su sauskelnėmis, nes sauskelnės nesulaiko visų užkrečiamų ligų sukėlėjų“, – akcentavo I. Kuznecova.

Veterinaras Linas Varanauskas teigė, kad kadangi fontano vanduo – pakankamai švarus, keturkojis „pasigauti“ kokių nors ligų neturėtų. Tačiau atsargumo pamiršti vis tiek nereikėtų.

„Jeigu gyvūno jautresnė oda ir turi kokių nors odos ar sveikatos problemų, žinoma, geriau į fontano vandenį neleisti. Gal ne tiek to gyvūno, kad ką nors „pasigautų“, bet kad neužkrėstų kitų. Nes gali arba kitas gyvūnas užsikrėsti, arba žmogus. Jeigu gyvūnas visiškai sveikas, viskas tvarkoje, tai neturėtų būti problemų“, – sakė L. Varanauskas.