Menų akademijos bendruomenė stojo prieš krepšelių mažinimą

"Reikia ir kitai Lietuvai"

Toliau netyla kalbos dėl bręstančios aukštojo mokslo reformos. Pastarajai kritikos negaili ir dėstytojai, ir studentai.

Apsikarstę plakatais jaunuoliai trečiadienį garsiai išreiškė savo nepasitenkinimą.

Prie Menų akademijos pastato stoviniavo aktorystės, šokio, dainavimo ir kitų specialybių atstovai. Jie tikino protestuojantys prieš valdžios aklumą.

Esą bandoma sunaikinti menus uostamiestyje, kur aukštojo mokslo siekia didžioji dalis Vakarų Lietuvos jaunimo.

"Studijų krepšelių reikia ir kitai Lietuvai", – rašoma studentų rankose spaudžiamuose plakatuose.

"Studijos Menų akademijoje nėra pigios, ne kiekvienas gali sau tai leisti. Todėl krepšelių mažinimas reiškia ne ką kitą, kaip pačios įstaigos likvidavimą. Pati vargu, ar galėčiau čia mokytis, jei ne valstybės finansuojama vieta. Tiesiog darosi neramu pagalvojus apie ateitį. Kas bus toliau? Gal ir iš manęs atims krepšelį?", – klausė tarp būrio protestuotojų įsimaišiusi studentė.

Įžvelgia neteisybę

Nepasitenkinimą esama situacija išsakė ne tik jaunuoliai.

Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedros profesorius Romaldas Idzelevičius jau seniai sunerimęs dėl uostamiesčio Alma Mater ateities.

Anot profesoriaus, itin daug abejonių kelia krepšelių skirstymo sistema.

"Kaip neprotestuosi, jeigu 81 krepšelis atitenka Lietuvos muzikos ir teatro akademijai, o mūsų Menų akademijai – tik keturi. Vis tiek turėtų būti kažkoks adekvatus santykis. Trūksta aiškumo, pagal kokius kriterijus vyksta atranka. Juolab kad abiejų įstaigų mokymo programos skiriasi, tarkime, sportinių, tautinių šokių studentai ar lėlininkai ruošiami tik Klaipėdos universitete. Mes turime išskirtinių specialybių", – motyvus dėstė legendinis šokių treneris, ansamblio "Žuvėdra" vadovas R. Idzelevičius.

Pasak pašnekovo, studijų finansavimo mažinimas kvepia tikslingu akademijos ir konkrečiai – Šokio katedros žlugdymu.

"Iki 2020 m. esame akredituoti tarptautinės komisijos. Neskirti nė vienos vietos Šokio katedrai yra baisu", – žodžių į vatą nevyniojo profesorius.

Neišgalės mokytis?

Studijos Menų akademijoje kainuoja nepigiai. Todėl abejojama, ar stipriai sumažėjus krepšelių skaičiui atsiras norinčiųjų čia studijuoti.

Kas norės metams mokėti po 3,5 tūkst. eurų už studijas? Brangu. 500 eurų gaudamas, turi septynis mėnesius dirbti ir nieko nevalgyti, kad išleistum dukrą ar sūnų į mokslus.

"Iškart galima sakyti, kad nebus nė vieno stojančiojo. Kas norės metams mokėti po 3,5 tūkst. eurų už studijas? Brangu. 500 eurų gaudamas, turi septynis mėnesius dirbti ir nieko nevalgyti, kad išleistum dukrą ar sūnų į mokslus", – skaičiavo R. Idzelevičius.

Menų akademijos bendruomenė neteko žado sužinojusi, kad valstybė parems tik keturis Klaipėdos universiteto Menų akademijos studentus.

"Berods tik keturi lėlininkai gavo keturias finansuojamas vietas. Ir viskas. Visiems kitiems – nieko. Vieną grupę sudaro mažiausiai keturi studentai, jei kas nors ir sugalvos įstoti ir mokėti už mokslą, vis tiek negalės to padaryti. Taip buvo sužlugdyta ir "Žuvėdra", – apgailestavo šokių treneris.

Pašnekovas neslėpė, kad paprastai geresni ir daugiau potencialo turi tie studentai, kurie nemoka už mokslą.

"Pats esu klaipėdietis ir žinau, kaip pasikeitė Klaipėdos kultūros lygis nuo 1971 m. Kiek atsirado renginių, kolektyvų, kūrėjų. Dabar vėl norima viską uždaryti. O iš Vilniaus į regionus niekas nevažiuos, visi lieka sostinėje. Vienas kitas persikelia į Kauną. Klaipėdoje yra tik viena aktorė, baigusi Lietuvos muzikos ir teatro akademiją", – teigė profesorius.