Maskvietė, įsimylėjusi Lietuvą

Todėl manau, kad globalizacija ilgainiui įgis kitą formą ir labiausiai išsilavinusi bei genetiškai vertingiausia emigrantų dalis sugrįš į savo gimtinę. Labai daug lietuvių pažįstu, kurie po dešimties metų gyvenimo svetur grįžo į Lietuvą.

– Ar Lietuvoje sutikote savo žemiečių?

– Taip, netgi Palangoje gyvena viena maskvietė, kuri čia jau gal 30 metų ir turi Lietuvos pilietybę. Dabar ji – viena aktyviausių Palangos patriočių, ji rūpinasi kurorto ekologija. Pažįstu maskviečių, kurie apsigyveno Kuršių nerijoje, daug mano žemiečių gyvena Klaipėdoje.

– Dažnai būnate ir Klaipėdoje, čia surengėte rankdarbių parodą, kurioje buvo eksponuojami ir kitų tautinių mažumų darbai. Susipažinote ir su kitų tautinių bendruomenių atstovais. Koks įspūdis?

– Susipažinau su žydų, armėnų, totorių ir kitų tautybių žmonėmis ir turiu pasakyti, kad jie čia turi puikias sąlygas skleisti ir puoselėti savo tautinę kultūrą. Manau, kad tai labai gerai. Pavyzdžiui, Maskvoje gyvena daugybės tautų žmonės, bet man ten neteko girdėti tokių gražių totoriškų dainų, kurias išgirdau čia.

Ryšiai su Maskva nenutrūko

– Papasakokite apie savo vaikystės Maskvą.

– Pirmiausia tai – lėlių teatras, parodos, spektakliai, muzikiniai pasirodymai. Atmintyje išliko Visasąjunginė liaudies ūkio pasiekimų paroda (nuo 1992 m. Visos Rusijos parodų centras – A.D.), kur galima pamatyti nuo pačių seniausių iki modernių kūrinių. Maskvoje gyvenimo tempas labai didelis, milžiniški atstumai, o tai išmoko žmogų vienu metu daryti kelis darbus. Pavyzdžiui, važiuojant metro kelias valandas į darbą ar studijas ir atgal galima mokytis kalbų ar rašyti kursinį darbą. Kai kas tuo metu žiūri filmus, žaidžia žaidimus ar skaito bulvarinius romanus. Čia jau individualus pasirinkimas.

– Kiek iš tikrųjų žmonių šiandien gyvena Maskvoje?

– Labai sunkus klausimas, manoma, kad apie 50 milijonų. Dalis jų, žinoma, ten apsistoję nedeklaravo apie savo buvimą, todėl skaičiai labai apytikriai. Maskvoje labai dažnos žmonių spūstys metro, kai neįmanoma pereiti iš vienos stoties į kitą. Tada stovi ir vos judi reikiama kryptimi žmonių spūstyje, saugodama savo kišenes ir rankinę nuo vagišių. Kai kam net prasideda klaustrofobijos priepuolis, nes žmogus negali iš tos masės ištrūkti. Pasitaiko, kad kam nors nuo to tampa bloga, netenka sąmonės, bet nelabai kas tai pastebi. Tokia situacija Maskvoje yra įprasta. Jau buvome susituokę, kai aš dar dirbau Maskvoje ir jau laukiausi kūdikio, mano vyras labai jaudindavosi, kad man tik kas nors nenutiktų. Mano vaikystėje Maskvoje gyventi buvo patogiau ir maloniau nei dabar.

– Maskva – didelė, kur neišvengiamai kyla ir daugybė ūkinių problemų. Ar miesto gyvenime dalyvauja miestiečiai, ar aktyvi pilietinė visuomenė?

– Pilietinė visuomenė paprastai atsiranda intelektualiai išsivysčiusiuose visuomenės sluoksniuose. Žmogui, kurį slegia buities rūpesčiai, gyvena nepatogiomis socialinėmis sąlygomis, dirba keliuose darbuose, kad galėtų padengti pragyvenimo išlaidas ir pasirūpinti savo egzistavimu, mažiausiai rūpi pilietiškumas. Deja, čia ne itin daug žmonių, kuriems svarbūs jų šalies, miesto ar tautos reikalai.

Vizitinė kortelė:

Gimė 1985 m. kovo 12 d. Maskvoje.

Maskvoje baigė vidurinę mokyklą.

Ten pat pabaigė Ekonomikos humanitarinį institutą.

Mokėsi Prancūzijoje grožio industrijos dalykų.

Visažiste dirbo Prancūzijoje.

Nuo 2016 m. gyvena Palangoje, su vyru augina dvejų metų dukrą.