Dienos komentaras

Liežuvautojas

Mečys Laurinkus atatupstas traukiasi iš Valstybės saugumo departamento šefo pareigų. Atatupstas ir nenorom, nes jau labai patogi ir gera ta vieta.

Viena vertus, ten nereikia dirbti: visa, ką tu darai (tiksliau - nedarai), yra valstybės paslaptis. Užtenka tiesiog kas pora metų per didžiąsias šventes surengti kokio nors “šnipo” gaudymą ir visiems priminti, kad tu vis dar budi valstybės sargyboje.

Kita vertus, saugumo šefas gali saugiai žaisti įvairius komercinius bei politinius žaidimėlius, nes nieko, ką sakai, nereikia įrodyti. Visi įrodymai (o dažniausiai - jų stoka) yra valstybės paslaptis. Negi sveiko proto žmogus atsisakys tokios geros vietos?

Tačiau trauktis M.Laurinkui vis dėlto reikia. Anot jo paties, po Prezidento rinkimų jis liko be politinio globėjo - Valdo Adamkaus. Neglobojamas M.Laurinkus jau nebe žaidėjas. Be to, tie, kuriems jis iki šiol padavinėjo “kamuolius”, jau nebeturi įtakos. O tie, kuriems jis gal ir norėtų pasitarnauti, juo nepasitiki.

Skaudu. Taip skaudu, kad išeidamas M.Laurinkus „torpedavo“ Prezidentūrą. Atšviežino vieną seną rinkimų skandalą. Valstybės saugumo šefas paskelbė, kad į elektros skirstomųjų tinklų privatizaciją ketina kištis Rusijos mafija. Ta pati, kuri yra susijusi su “21-ojo amžiaus” korporacija.

Jei kas jau pamiršo, tai būtent toji korporacija figūravo kitame skandale, po kurio atsistatydinti turėjo R.Pakso vyriausybės ministras Eugenijus Maldeikis. Skandalas tada kilo, nes vizito į Maskvą išvykęs ministras apsigyveno viešbutyje, kurį jam neva užsakiusi toji korporacija.

Niekas tuomet negalėjo atsakyti į paprastą klausimą: jei tai tiesa, tai kodėl ministras šitaip elgėsi. Prieš išeidamas M.Laurinkus pagaliau pateikė atsakymo versiją. Suprask, Rusijos mafija suinteresuota nusipirkti skirstomuosius tinklus ar kurį kitą Lietuvos ūkio strateginį objektą. Tai, už ką E.Maldeikis tada buvo atsakingas.

Prieš rinkimus paskleista ši “naujiena” - tikra Dievo dovana Artūro Zuoko liberalcentristams, konservatoriams ir visiems kitiems, kurie patikėjo Valentino Mazuronio pažadu laimėti bent 50 Seimo mandatų.

Kadangi iš saugumo vado niekas niekada nereikalauja pateikti įrodymų (jie ar jų nebuvimas yra valstybės paslaptis), ir tokio pareigūno pasakymais nėra priimta abejoti, tai skandalas garantuotai įsiplieks. Ir nemenkas.

Vienintelė bėda - tas M.Laurin-kaus paskyrimas dirbti ambasadoriumi Ispanijoje. Vieta geografiškai teisinga, šilta, o juk Prezidentas dar gali ir nepasirašyti paskyrimo dekreto.