Trečiadienį į Klaipėdos jūrų uostą atplauks laivas, kuriuo į Lietuvą pirmą kartą istorijoje bus atgabenta Danijos divizijos aukštos parengties bataliono kovinės grupės karinė technika ir dalis personalo. Danijos kariuomenė šį per tūkstantį karių ir per penkis šimtus vienetų karinės technikos turintį karinį vienetą skyrė dalyvauti tarptautinėse pratybose „Kardo kirtis 2014“.

Lietuvos gyventojai birželio 4-8 dienomis galės sutikti iš Klaipėdos į Ruklą žemagrindžiais tralais gabenamą šią Danijos kariuomenės karinę techniką: kovos tankus Leopard 2 A5, naujos modifikacijos vikšrinius šarvuočius M113 ir vikšrines šarvuotas pėstininkų kovos mašinas CV 9035.

Ratinė danų karinė technika į Ruklą vyks sava eiga atskiromis kolonomis. Jose bus galima išvysti pėstininkų kovos mašinas Piranha, šarvuotus medicinos sunkvežimius Duro, įvairios paskirties inžinerines mašinas, šarvuotas technikos remonto ir evakuacijos mašinas, šarvuotas ratines žvalgybines mašinas Eagle IV ir kt.

Apie tūkstantis šią techniką pratybose valdysiančių ir naudosiančių Danijos karių planuojama atvyks birželio 9 dieną į Karmėlavos oro uostą.

„Kardo kirtis“ (angl. Saber Strike) – tai kasmetinės Jungtinių Amerikos Valstijų Sausumos pajėgų Europoje (angl. U. S. Army in Europe, USAREUR) organizuojamos tarptautinės pratybos Baltijos šalyse. Šios serijos pratybos Baltijos šalyse šiemet vyks jau ketvirtąjį kartą. Jomis siekiama treniruoti NATO jungtinių karinių vienetų sąveiką, veiksmų suderinamumą bei pasirengimą vykdyti gynybines ir puolamąsias operacijas.

Pratybos „Kardo kirtis“ kasmet auga ir apjungia vis daugiau NATO ir partnerių šalių karių. Šiemet pratybose dalyvaus rekordinis skaičius – daugiau nei 4,8 tūkst. karių iš dešimties NATO ir partnerių šalių – Danijos, Estijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Norvegijos ir Suomijos. Keli šimtai jų treniruosis Estijoje, apie 2 tūkst. Latvijoje ir apie 2,6 tūkst. Lietuvoje. Tai bus didžiausios tarptautinės pratybos Lietuvoje nuo įstojimo į NATO.

Šių metų pratybose „Kardo kirtis 2014“ birželio 9-20 dienomis vienu metu vyks brigados lygmens štabų mokymai ir lauko taktikos pratybos. Štabų mokymai vyks visose Baltijos šalyse, lauko taktinės pratybos vyks Latvijoje ir Lietuvoje. Į Latvijoje vyksiančius štabų mokymus išvyks Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ štabas, į lauko taktines pratybas – kuopa karių iš Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono.

Lietuvoje, Generolo Adolfo Ramanausko kovinio rengimo centre Nemenčinėje, vyksiančiuose štabų mokymuose dalyvaus Lietuvos ir Latvijos brigadoms priklausančių batalionų štabai, JAV ir Suomijos batalionų padalinių valdymo grupės. Lietuvoje, Gaižiūnų poligone, vyksiančiose lauko taktinėse pratybose drauge treniruosis Danijos divizijos aukštos parengties bataliono kovinė grupė – apie 1100 karių, LDK Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas su priskirtais vienetais (oro gynybos, karo medicinos, karo policijos, karo inžinerijos) – apie 700 karių, Lietuvoje dislokuota USAREUR 173-osios oro desanto brigados kuopa – apie 150 karių, po kuopą iš LDK Kęstučio mechanizuotojo pėstininkų ir DK Birutės ulonų batalionų – apie 250 karių, kuopa iš Lenkijos kariuomenės Sausumos pajėgų – apie 150 karių ir apie 40 karių būrys iš JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos.

Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų vadas yra atsakingas už priimančiosios šalies paramos organizavimą pratybose Lietuvoje dalyvausiančių NATO šalių kariams bei už nacionalinį pratybose dalyvausiančių Lietuvos kariuomenės padalinių vertinimą, todėl šios pratybos Lietuvos kariuomenei bus gera proga pasitreniruoti vykdyti priimančios šalies paramą ir tobulinti procedūras sąjungininkų atvykimui į LR teritoriją, taip pat treniruoti karinius vienetus veikti drauge su sąjungininkais.

Priimančiosios šalies parama – civilinė ir karinė pagalba, kurią esant taikai, ekstremalioms situacijoms, krizei ar konfliktui suteikia priimančioji šalis sąjungininkų pajėgoms ir organizacijoms, dislokuotoms ir veikiančioms priimančiosios šalies teritorijoje arba vykstančioms per ją tranzitu. Priimančiosios šalies paramos tikslas – užtikrinti greitą ir sklandų atvykstančių pajėgų priėmimą, jų dislokavimą, kuo efektyviau naudojant turimus išteklius bei laikantis galiojančių įstatymų ir susitarimų.

Pagrindiniai priimančiosios šalies paramos poreikiai – tai jūrų ir oro uostų skyrimas ir jų darbas, greitas valstybės sienos kirtimas, žmonių ir krovinių pervežimas, teritorijų ir objektų skyrimas bei jų priežiūra, kelių skyrimas, priežiūra ir remontas, ryšio linijų, radijo dažnių skyrimas, transporto priemonių, techninės įrangos ir priemonių skyrimas, maitinimas, kuro ir energijos tiekimas, atliekų surinkimas ir utilizacija, avarijų likvidavimas ir gelbėjimas, medicininės paramos teikimas, reikalingos informacijos pateikimas, specifinių sričių civilių specialistų skyrimas, apsauga ir viešosios tvarkos palaikymas.