Lietuva liks be jūrinių akcentų

Nematomi pamario uosteliai

Šiemet rugpjūčio 5 d. susisiekimo ministras patvirtino 2025, 2026 ir 2027 m. pašto ženklų leidybos planus.

Nei 2026, nei 2027 m. nėra ne tik jokio jūrinio akcento, bet ir kokios nors galimos pašto ženklo nuorodos į Vakarų Lietuvą.

Kiek kitaip yra 2025 m. Pagal temą „Baltų gentys“, bus trijų dalių pašto ženklų serija, kuri susieta su žemaičiais. Ją planuojama išleisti 2025 m. sausio 24 dieną.

Kitų metų birželio 6 d. serijoje „Lietuvos kurortai“ planuojama išleisti pašto ženklą „Neringa“. Gal jame bus kaip nors atspindėta tai, kad Neringa yra tarp dviejų Lietuvai svarbių vandenų – Kuršių marių ir Baltijos jūros.

Bent jau Neringos, kaip vietovės, gyvenime, vanduo, jūra, jos tradicijos turėjo ir tebeturi itin svarbią reikšmę. Dėl jūros, Kuršių marių Neringa yra ir išskirtinis Lietuvos kurortas. Ypač kelerius pastaruosius metus, nes dažno poilsiautojo apsilankymas Neringoje prasideda nuo plaukimo per Kuršių marias iš Drevernos, Svencelės, Kintų, Ventės rago, Uostadvario Minijos (Mingės), Rusnės ir kitų Lietuvos žemyninės dalies uostelių.

Gal jau ateina laikas Lietuvos pašto ženklų leidėjams atspindėti ir naują jūrinės arba vandens kultūros realybę – pavaizduoti per pastaruosius metus ypač populiarėjančius Lietuvos pamario mažuosius uostelius.

Stokojama lietuviškų laivų

Įprasta, kad dažnai pašto ženklai leidžiami įvairių jubiliejų progomis. 2025 m. planuojamų išleisti 13 pašto ženklų. Iš jų net 4 susieti su kokiu nors 100-mečio jubiliejumi, vienas su 150 metų jubiliejumi.

Šimtmečio jubiliejai buvo užkabinę ir su jūriniais įvykiais susijusius pašto ženklus. 2021 m. buvo išleistas pašto ženklas apie pirmąjį su Lietuvos vėliava 1921 m. registruotą laivą „Jūratė“. Jis buvo susietas su Lietuvos laivyno 100-mečiu.

2022 m. buvo išleistas pašto ženklas apie Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivą „Sūduvis“. Šis laivas kaip pašto ženklas tapo tarsi ir avansu dėl to, kad Lietuvos jūrų muziejus jame įrengė muziejaus filialą.

Tiesiogiai su Lietuva „Sūduvis“ buvo susietas tik tiek, kad 22 m. tarnavo Lietuvos karinėse jūrų pajėgose kaip minų paieškos laivas. Jis buvo statytas 1958 m. ir net 41 m. tarnavo Vokietijos kariniame laivyne, kol 1999 m. perduotas Lietuvai.

Jam pasisekė, kad šiuo laivu kaip muziejiniu eksponatu susidomėjo Lietuvos jūrų muziejus.

Laivas buvo tarsi iškeltas į naują jūrinės kultūros lygį. 2022 m. apie šį laivą knygą „Sūduvis. Istorinis laivas, sujungęs Klaipėdą ir Vilkaviškį“ išleido Vilkaviškio laikraščio „Santaka“ žurnalistas Andrius Grygelaitis.

Jį galėjo ištikti toks pats likimas, kaip tos pačios „Lindau“ klasės priešmininiam laivui M51 „Kuršis“, kuris 2018 m. buvo supjaustytas į metalo laužą ir niekas jo nebeprisimena, nes ir jo pavadinimas „Kuršis“ buvo suteiktas kitam minų paieškos laivui M54.

Apskritai „Sūduvio“ laivo, kaip Lietuvos prezentacinio laivo, pasirinkimas pašto ženklų leidyboje liudijo apie tai, kad mes savo kultūroje ir istorijoje neturėjome vertingesnių laivų, išskyrus pirmąjį į Lietuvą atplaukusį laivą „Jūratė“, kurio likimas taip pat buvo prieštaringas.

Netgi vienintelis Lietuvos prieškario karo laivas „Prezidentas Smetona“ buvo ir su tam tikra pašaipos doze.

Galėtų būti leidžiama tarpukario Lietuvos prekybos laivyno laivų pašto ženklų serija. Nors daugelio šių laivų likimai tragiški, bet jų vaidmuo tarpukario jūrinės valstybės kūrimui yra didžiulis.

Jubiliejinių datų pasirinkimas

Pašto ženklų leidėjų dėmesio 2023 m. nesulaukė Lietuvai svarbus istorinis įvykis – Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 100-metis. Šis faktas, bent jau pagal tradiciją, kad Lietuvos pašto ženklų leidyba susieta su 100-mečiais, galėjo būti akcentuotas.

Pavyzdžiui, kitais metais bus leidžiami žydų mokslo instituto „Yivo“, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungai ar lėktuvo „Anbo“ sukonstravimo 100-mečio pašto ženklai.

Klaipėdos uosto perdavimo Lietuvai 100-metis 2023 m. buvo pakankamai svarbus įvykis. Taip pat praleista ir kita tais metais svarbi data – Lietuvos jūrininkų rengimo Jūrų skyriaus atidarymas Kauno aukštesniojoje technikos mokykloje. Tais pačiais metais buvo įkurta ir Lietuvos jūrininkų sąjunga.

Vietoje to buvo pasirengta leisti pašto ženklą su vėjo rože pagal buvusio ilgamečio Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus Aloyzo Každailio knygos „Laivai ir jūrininkai“ motyvus.

Atspindėti vėjo rožės ženklą gal ir buvo svarbu, nors tai ne Lietuvos, o tarptautinis simbolis. Jei to reikėjo, jį buvo galima nukelti ir į vėlesnį laiką, užleidžiant vietą svarbiam uosto perdavimo Lietuvai 100 metų jubiliejui ar kokiam nors kitam svarbiam jubiliejui.

Gal dėl to, kad 1925–1927 m. tiek Klaipėdos uosto vystymo, tiek lietuviškos laivybos kūrimo istorijoje buvo pasirengimo metai, artimiausiems trejiems metams nėra jokių reikšmingesnių jubiliejinių jūrinės istorijos datų.

Visgi 1927 m. jau šiek tiek išsiskyrė. Tais metais buvo įkurta Lietuvos garlaivių ir prekybos akcinė bendrovė „Lietgar“, kuri įsigijo laivus „Palanga“ ir „Klaipėda“. Ji gyvavo neilgai, bet tai buvo reikšminga užuomazga toliau kuriant lietuvišką prekybos laivyną.

1927 m. išskirtiniai ir tuo, kad Klaipėdos uoste pradėjo veikti tuo metu Lietuvoje vienos didžiausių valstybės bendrovių „Maistas“ krovos terminalo kompleksas, kuris atvėrė lietuviškos produkcijos eksportą į Angliją.

2028 m. galima būtų įamžinti ir Klaipėdos krašto bendrovės „Sandėlis“ pastangas prieš 100 metų kurti lietuvišką laivyną.

Jubiliejinis įvykis bus ir 2029 m., nes sukaks šimtmetis, kai Klaipėdoje įkurtas lietuviškas jachtklubas, prie kurio steigimo buvo prisidėjęs ir tuometis Klaipėdos uosto kapitonas Liudvikas Stulpinas.

Reali data bus 2032 m., kai žymėsime Žiemos uosto rekonstrukcijos 100-metį.