Subjaurotas Klaipėdos senamiesčio veidas: laikas tiksi „Baltijos“ savininkų nenaudai

Procedūrai – pora metų

Ilgus metus ketinę, bet taip ir nepradėję statybų vietoje buvusio kino teatro "Baltija" šiauliečių bendrovės "Fisanta" savininkai šią vasarą sulaukė realaus pabauginimo.

Kaip ir žadėjo, Klaipėdos savivaldybė pateikė prašymą Nacionalinei žemės tarnybai nutraukti žemės nuomos sutartį ir sulaukė informacijos, kad ši procedūra pradėta.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė, tokia procedūra trunka dvejus metus. Įstatymu nustatytas toks terminas visiems trūkumams pašalinti.

"Dabartinis pastatų savininkas informuotas, kad pradėta procedūra ir kad žemės nuomos sutartis gali būti nutraukta. Per tuos dvejus metus savininkai gali parduoti pastatą. Jei ne, jiems bus sumokėta kompensacija už pastatų likučius. Procedūra tikrai labai ilga. Ji nei skatina, nei stabdo savininkų veiksmus. Akivaizdu, kad jiems būtų naudinga parduoti. Naujasis savininkas gautų dar porą metų pasiruošti projektinę dokumentaciją statyboms pradėti, – paaiškino R.Gružienė. – Pardavėjai gaus tokią kainą, kokią suderės. Priešingu atveju būtų fiksuojama tų griuvenų kaina pagal esamo momento jų būklę ir realią vertę. Statinį išpirktų ne savivaldybė, o valstybė. Mes tik pasinaudojome įstatymo nuostata. Inicijavome tokią procedūrą."

Sumokės tik už sienas

Kalbėdama apie savininkų skelbime nurodomą beveik milijono eurų kainą, Žemėtvarkos skyriaus vedėja svarstė, kad ir gerais laikais tokia kaina gal būtų buvusi nereali. Dabar apie tai svarstyti sudėtinga. Net nekilnojamojo turto ekspertai šiuo metu negali pasakyti, ar tai reali kaina.

R.Gružienės teigimu, laikas tiksi "Baltijos" savininkų nenaudai. Jei savininkai patys nepradės statybų, vienintelė išeitis – parduoti objektą.

Realioji padėtis kiek liūdnesnė – statinys neturi stogo, tai yra viso labo per ilgą laiką permirkusios sienos, stovinčios ant valstybės išnuomotos žemės.

Didžioji vertybė šiame objekte – teisė statyti ir puiki senamiesčio vieta. Svarbus momentas yra tas, kad tai – paveldosauginė teritorija, o tai lemia nemažai ribojimų.

Jeigu per porą metų savininkai objekto neparduos, iš valstybės už jį gaus tik tiek, kiek tuo metu bus vertos griūvančios sienos.

Metamorfozės: sudegęs kino teatras tik šį spalį pakeitė vaizdą, nes buvo iš naujo apdengtas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Laukia dar ir mokestis

"Jeigu dabartiniai savininkai nenorės objekto parduoti, visą tą dvejų metų laiką nemažins kainos. Viskas priklauso nuo pardavėjo. Jeigu aukcioną skelbia valstybė, ne privalomas, bet galimas kainos mažinimas. Šiuo atveju turtas yra privatus, ir pardavėjai galės elgtis, kaip norės. Bet jie tikrai jaučia mūsų spaudimą. Daugybę kartų raginome pradėti kažką daryti. Savininkai jau buvo besuderiną projektą, bet tada atsirado gretimo namo gyventojų reikalavimas suremontuoti jų namo sieną. Jeigu statinys būtų bent jau tinkamai prižiūrimas, kaimynų sienos nebūtų reikėję remontuoti", – kalbėjo R.Gružienė.

Jei šiauliečiai bendrovės "Fisanta" savininkai patys pradėtų statyti suplanuotą viešbutį, už teisę statyti valstybinėje žemėje, nekeičiant tūrio ir bendro ploto, jiems vis tiek tektų sumokėti 5 proc. vidutinės rinkos vertės žemės kainos.

Žemėtvarkos skyriaus vedėja pabrėžė, kad tai būtų mokestis už teisę statyti valstybinėje žemėje. Tad vykdyti statybas dabartiniams savininkams būtų nepalanku.

Pokalbį nutraukė

"Ne kartą jiems siūlėme pagalvoti apie pardavimą, jei jau patys nesugeba vystyti tokio projekto. Bendrovės savininkė bendrauja sunkiai. Kai už statinio nepriežiūrą ir nenaudojimą jiems buvome skyrę baudą, administracinę bylą nagrinėjo Šiaulių teismas pagal savininko įmonės registracijos vietą. Paskirta bauda buvo juokinga – bene penki eurai", – prisiminė R.Gružienė.

Kasmet atsirasdavo vis kitokių priežasčių, kodėl šiauliečiai nevystė projekto Klaipėdos senamiestyje, todėl daugiau nuobaudų jiems nebuvo skirta.

Paskirta bauda buvo juokinga – bene penki eurai.

Bendrovės "Fisanta" vadovė Regina Radkevičienė ir su žurnalistais bendrauja itin nenoriai. Pastarąjį kartą kalbinama telefonu ji ištarė vos porą žodžių.

Paklausta, gal jau pasisekė parduoti buvusį kino teatrą Klaipėdoje, ji patikino – dar ne.

"Viskas gerai", – pratarė moteris ir prapliupo bartis, esą ji patiria spaudimą. Tuo pokalbis buvo baigtas.

Šiuo metu nekilnojamojo turto objekto pardavimo skelbimas informuoja, kad parduodamas investicinis objektas pačioje Klaipėdos miesto širdyje – Žvejų gatvėje, greta Dangės upės ir "Biržos" tilto. Neslepiama, kad tai – buvęs kino teatras "Baltija".

"Dabar tai – investicinis objektas, kuriam yra parengtas projektas ir gautas statybos leidimas. Greta įrenginėjami visiškai nauji akmens dangos privažiavimo ir pėsčiųjų keliai. Greta judriausia visoje Klaipėdoje Dangės krantinės promenada", – dėstomi objekto privalumai.

Ten pat paaiškinama, kad turimas statybos leidimas pastato rekonstrukcijai į apartamentų viešbutį su komercinėmis / maitinimo / prekybos patalpomis. Nuo pat skelbimo pasirodymo vasarą kaina nesikeitė – 968 tūkst. eurų.

Senamiestis – kaip po karo

Visą šių svarbių Klaipėdai metų pavasarį, vasarą ir dalį rudens fasadinė buvusio kino teatro pusė atrodė pasibaisėtinai. Bent jau tokių įvertinimų susilaukė iš gyventojų bei miesto svečių.

Naujas tinklas jį uždengė tik visai neseniai.

"Jei šeimininkai būtų klaipėdiečiai, pats vaizdas jiems badytų akis, o ir žmonės neduotų praeiti gatve. O čia – svetimi, nei jie mato, nei girdi, kokia mūsų reakcija į tokį vaizdą", – neslėpė R.Gružienė.

Žiemą vėtros išvertė pastatą juosiančią tvorą. Savivaldybės valdininkai parašė statinio savininkei reikalavimą ir netrukus tvora buvo sutvarkyta.

Pavasarį, kai Klaipėda didžiavosi 770 metų sukaktimi, į miestą pradėjo plūsti kruiziniai laivai ir miesto gatves užplūdo gausybė turistų, daugybė klaipėdiečių baisėjosi buvusio kino teatro vaizdu. Nuplyšęs tinklas karojo apnuogindamas griūnančias pastato liekanas. Tinklas plaikstėsi ir vis atrodė, kad tuoj nudriks likusi jo dalis. Vaizdas labiau priminė militaristinio filmo dekoraciją nei gimtadienį švenčiančio miesto matomiausią vietą.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nėra tokio reikalavimo

Teisybės dėlei verta pasakyti, kad toks vaizdas nebuvo sudegusio kino teatro savininkų kaltė.

Kaip paaiškino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vadovas Linas Lapinskas, apsauginį tinklą nudrėskė Žvejų gatvėje lietaus kanalizaciją bei pačios gatvės dangą tvarkę darbininkai.

Pasirodo, tinklas buvo pritvirtintas prie šaligatvio. Darbininkams reikėjo išardyti šaligatvio plytas.

Man gali būti gražu, gali būti negražu, bet mes turime žiūrėti, kas parašyta taisyklėse.

"Jie patikino, kad patys saugosis krentančių nuo pastato plytų, jiems tai nesukėlė jokių nepatogumų, o pėstieji į šią teritoriją patekti negalėjo, ši gatvės dalis buvo užtverta. Darbininkai nuplėšė tinklą, nes nebuvo kaip jo pritvirtinti", – paaiškino L.Lapinskas.

Pasirodo, savivaldybės darbuotojai žiūri, jog būtų laikomasi kelių Miesto švaros taisyklių punktų: turi būti užtikrinta, kad į nenaudojamą pastatą nebūtų galima patekti, kad jame nebūtų kaupiamos atliekos ir kad nebūtų nešvaros, netvarkos, taip pat kad yrančio pastato fragmentai nekristų ant žmonių.

Pasak L.Lapinsko, šių reikalavimų buvusios "Baltijos" savininkai nepažeidė.

"Vasarą savininkai negalėjo pakeisti tinklo, prie pastato fiziškai nebuvo įmanoma prieiti. Kad surašytume protokolą, turime turėti neginčijamą taisyklių pažeidimą. Šituose punktuose apie estetinę pusę nekalbama. Man gali būti gražu, gali būti negražu, bet mes turime žiūrėti, kas parašyta taisyklėse. Mes atliekame taisyklių kontrolę. Gal ir galime tam žmogui išsakyti savo nuomonę, kad tai galbūt negražu, bet reikalauti, o juo labiau nubausti už tokius dalykus negalime", – neslėpė L.Lapinskas.

Kai Žvejų gatvės pradžia buvo sutvarkyta, L.Lapinskas kalbino R.Ratkevičienę, pareikalavo pastato viduje nupjauti žolę ir uždėti naują tinklą. Valdininkas pasakojo, kad savininkė bendravo geranoriškai ir labai greitai viską sutvarkė.

Kaip tikino valdininkai, nei pernai, nei užpernai savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus valdininkai priekaištų griuvenos savininkams neturėjo. Tik 2019 m. pareikalauta sutvarkyti nuplyšusį tinklą, bet ir tada geranoriškai netvarka buvo panaikinta.

Kino teatro datos

1912 m. sandėlis buvo perstatytas ir virto kino teatru "Weltkino".

1920 m. kino teatras pervadintas "Kammer Lichtspiele".

1945 m. jis pakeitė pavadinimą ir tapo "Tėvyne".

1958 m. "Tėvynė" pervadinta į "Baltiją".

1995 m. nebeveikiantis kino teatras sudegė.

Vėliau jį įsigijo šiauliečių bendrovė "Fisanta".