06. Sigita Koroliovė

Klaipėdos „Litorinos“ mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, surdopedagogė ekspertė Sigita Koroliovė, mokanti kurčiuosius ir neprigirdinčius vaikus, pripažįsta, kad lietuvių kalba yra gana sunki, kurią net sveiki vaikai sunkiai išmoksta, tad išmokyti negirdinčius vaikus lietuvių kalbos yra nemenkas iššūkis. „Pirmiausia, nelengva juos įtikinti, kad jie apskritai mokytųsi lietuvių kalbos, nes jie man nuolat kartoja, kad, reikalui esant, jie pasikvies gestų kalbos vertėjus ir jie jiems išvers. Tenka daug įrodinėti, kad jiems reikės ir lietuvių kalbos“, – kalbėjo Sigita. Mokytoja dirba virš 30 metų, ir ne tik su sutrikusią klausą turinčiais vaikais, bet ir su kamuojamais įvairių negalių. Ji neslepia, jog neretai emociškai būna labai sunku, bet kolegos, esant reikalui, padeda vieni kitiems. Nepaisant išties labai nelengvo kasdienio darbo, Sigita tvirtino, jog jos praktikoje nebuvo nė vieno incidento, po kurio norėjosi keisti profesiją ir išeiti iš mokyklos. „Ašarų būna mažiau nei džiaugsmo akimirkų. Kai vaikas, kuriam yra kelis kartus sunkiau suvokti, po pamokos paklausia, ar dar bus tokia pat pamoka, tada jau sunku suvaldyti džiaugsmą. Tėvai už viską labai dėkingi, jie labai nuoširdūs, visada padeda, kai tik prireikia“, – pabrėžė S. Koroliovė, kuriai už profesinės veiklos rezultatus Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pernai skyrė Metų mokytojo premiją. S. Koroliovė yra parengusi patyriminio ugdymo modelį P.A.T.S. (patirdamas, atrasdamas, tyrinėdamas suprasi), subūrė STEAM ugdymo klubą ir pristatė inovatyvią skaitmeninę įtraukiojo ugdymosi aplinką, leidžiančią vaikams mokytis pagal savo galimybes, paskatinusią naujoviškų, integruotų pamokų atsiradimą mokykloje. Mokytoja Sigita yra tinklaraščio, skirto specialiesiems pedagogams, tėvams, klausos negalią turinčių žmonių bendruomenei ir visiems, kurie mėgsta ugdymo naujoves, autorė. Ji taip pat rengia kvalifikacijos tobulinimo programas, veda mokymus kolegoms, patirtimi dalijasi ir su užsienio lituanistinėmis mokyklomis. Ji yra kolegialumo principu paremto respublikinio konkurso „Gera pamoka“ sumanytoja, metodinių priemonių autorė ir bendraautorė. S. Koroliovė yra pelniusi apdovanojimų kaip inovatyviausia pagrindinio ugdymo mokytoja. Už nuopelnus švietimui ir kultūrai jai buvo įteiktas Karalienės Luizės medalis.

Asmeninio archyvo nuotr.

13. Augustė Rumbutytė

Paveldo specialistė, originalių idėjų nestokojanti verslininkė Augustė Rumbutytė uostamiestyje žinoma kaip pabėgimų bunkerio „Escape Bunker 1944“ įkūrėja. Apleistoje karinėje slėptuvėje ji sukūrė galvosūkių kambarį, kuriame istorijos pažinimas (su nemenka adrenalino doze) vyksta žaidimo forma. Kaune ir Vilniuje anksčiau gyvenusi moteris daug metų domėjosi kariniu nekilnojamuoju paveldu. Įgijusi teorinių žinių Vilniaus universiteto Paveldosaugos magistro studijose bei praktikos Kauno tvirtovės VII forte bei IX forto muziejuje, Augustė savo kūrybiškus sprendimus jau septynerius metus skiria Klaipėdai. „Išties didžioji dalis lankytojų išeina arba laimingi arba labai laimingi, tai geriausias įvertinimas ir paskatinimas nesustoti bei ieškoti, ką dar patobulinti. Žmones maloniai nustebina ir pati pramoga, ir kaip ji įtraukia, ir, žinoma, gerą įspūdį palieka visa autentiška aplinka – tai tikrai nestandartinė vieta. Labiausiai nustemba turbūt tada, kai sužino, kad viską sukūrė viena mergina: visą šį projektą iš apleisto bunkerio įgyvendinau pati nuo A iki Z, taip pat pati kuriu galvosūkius, juos pagaminu ir įgyvendinu bunkeryje“, – kalbėjo Augustė.

Galvosūkių kambaryje vedamos ir Kultūros paso edukacijos, tad mokytojai gali atvesti moksleivius karinio paveldo pažinimui. Šiuo metu kuriamos naujos veiklos: „Escape Bunker 1944“ neapsiribos vien pabėgimo kambario idėja, čia bus galima išbandyti protmūšių žaidimus, orientacinį žaidimą, skirtą Klaipėdos įvairaus paveldo pažinimui, galvosūkių dėžę „Černobylis“ bei galvosūkius apie M. K. Čiurlionį. Augustė maždaug kas pusantrų metų atnaujina istorijas, todėl ir moksleiviai, taip pat šeimos, draugų grupės į pabėgimų bunkerį gali grįžti iš naujo. „Kiekviename didmiestyje yra apleistų paveldo statinių. Labai svarbu, kad būtų puoselėjama visuomenės savimonė, kodėl paveldo objektas vertingas ir kodėl jį verta išsaugoti. Kai žmonės supras tokią žinutę, tada ir sustabdys chuliganą, kuris daužo paveldinio pastato langą, arba suorganizuos talką, kurios metu sutvarkys aplinką, o gal net susiburs, ieškodami, kaip išgelbėti statinį nuo nykimo“, – mano Augustė, kuri tikina, jog Klaipėda (galbūt dėl čia pat pašonėje esančios jūros) turi tą mistinę trauką, kur daug ramesnis tempas nei Vilniuje ar Kaune, o ir neišnaudoto potencialo čia įmanoma rasti.

Asmeninio archyvo nuotr.

Balsuoti galite:

DIENRAŠTIS: išsikirptą ir užpildytą specialų kuponą siųsti adresu: Metų klaipėdietė, „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, Naujojo Sodo g. 1A, „K centras“, LT-92118 Klaipėda arba įmesti į specialią balsavimo dėžę redakcijos skyriuje. 1 kuponas = 10 balsų.

SMS: trumpąją žinutę (Lietuvoje) siųsti numeriu 1679 su tekstu „MKL XX“. XX – kandidatės numeris, esantis prie jos profilio portale. SMS kaina – 1 Eur. 1 SMS = 10 balsų.

PORTALAS: internetiniame portale https://metu-klaipediete.diena.lt/. Portale už vieną kandidatę galima balsuoti vieną kartą per parą iš vieno IP adreso. Vienas balsavimas internetu prilygsta vienam balsui.

Dienraštis „Klaipėda“ dėkoja projekto garbės mecenatui „Mūsų laikas“, pagrindiniams rėmėjams BEGA, „Švyturys“, rėmėjams „Parsekas“, VšĮ „Testas“, „Litana“, partneriams „Ribas Jewellery“, „Stemma Group“ – „Mėmelio miestas“, „Vaidenta“, „Nefrida“, „Fegda“.