Kuria Karklės gelbėjimo planą

Karklės bendruomenė vėl skambina pavojaus varpais. Esą ne tik šio kaimo senųjų kapinaičių, bet ir viso kaimo likimas kybo ant plauko. Vietos gyventojai, sunerimę dėl savo protėvių amžino poilsio vietos išlikimo, prašė aplinkosaugos ekspertų pritarti pajūrio šlaito sutvirtinimui.

Karklės bendruomenė Prezidentei, Seimui, Vyriausybei, aplinkos ir kultūros ministrams išsiuntė peticiją "Dėl Karklės kaimo senųjų kapinaičių likimo", kurią pasirašė 71 gyventojas.

Esą požeminiai vandenys nuolat ardo skardžius, o atsakingi asmenys negeba priimti šį procesą stabdančių sprendimų.

Dėl šios priežasties vakar buvo inicijuotas pasitarimas su atsakingų institucijų pareigūnais ir krantotvarkos specialistais minėtai problemai dar kartą aptarti.

Pasak Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovo Dariaus Niciaus, palyginti su kitais, šis kranto ruožas nėra kažkuo išskirtinis. Esą teorinė tikimybė, kad audra gali šlaitą paplauti, lieka, tačiau aplinkosaugininkai į gamtinius procesus linkę nesikišti.

"Kopas stengiamės išsaugoti, jas sutvirtinti, bet skardžiai paliekami natūralių gamtinių procesų valiai. Yra daugybė pavyzdžių, kai vienas ardomas ruožas sutvirtinamas, o degraduoja kitas. Tada susiformuoja mažos seklumos, kuriose nuolatos žydi ir švinksta jūros vanduo", – pasakojo D.Nicius.

Todėl Pajūrio juostos tvarkymo programoje šiame kranto ruože ir nenumatytas dirbtinis šlaito tvirtinimas gabionais, nors to pageidautų Karklės bendruomenės atstovai.

"Šlaitą ties kapinaitėmis ardo požeminiai šaltiniai. Apskaičiavau, kiek pinigų reikėtų šiai problemai išspręsti. Nesmarkiai vagiant, 100 tūkst. eurų nekainuotų. Tai būtų dirbtinis kranto tvirtinimas gabionais – natūraliai apželianti ir natūraliai atrodanti kraštotvarkos priemonė", – tikino peticijos iniciatorius ir Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis.

Tai būtų panašu į žabus, kurie taikomi kopų tvirtinimui, tik gabionai skirti yrantiems, krentantiems skardžiams. Tai – skaldytų akmenų sienos, kurios atremiamos į skardį ir sulaiko šlaito griuvimą. Pro jas esą prateka visi gruntiniai vandenys, o pati siena natūraliai apželia pajūrio augmenija.

Po daugiau nei tris valandas trukusio pokalbio nuspręsta daryti tyrimus ir šios sienos techninį projektą. Kada ši konstrukcija pajūryje atsiras, dar nėra aišku.