„Buvo atvejų, kai tos angos užakintos ir su gyvais paukščiais, nors Gyvūnų apsaugos įstatymas draudžia perėjimo metu naikinti lizdus. Tad nenuostabu, kad čiurlių mieste mažėja, tačiau iš esmės jų dar yra, gal tik kai kur perėti nustojo, pasirinko kitą vietą“, – kalbėjo ornitologas Julius Morkūnas.
Jo teigimu, mokslininkai vis dėlto stebi vabzdžialesių paukščių mažėjimo tendencijas.
Pagrindinės priežastys – naikinamos jų perėjimo buveinės.
„Paukščių mažėjimui turi įtakos ir juos medžiojančių kačių gausa ir net vėjo elektrinės, kurių dabar daugybė ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, ir visur kitur. Šiaip čiurliai labai prieraišūs prie vietos, kur peri. Kad visi dingtų vienu metu iš ten, tikrai labai retas dalykas. Net tada, kai jų lizdų angas užaklina, jie grįžta į seną vietą, bando tūptis, ieško, kur perėti“, – pasakojo mokslininkas.
Anot J. Morkūno, o štai dar vieną Klaipėdoje gyvenusių paukščių rūšį – pelėsakalius – sėkmingai pavyko iškraustyti į užmiestį.
„Iškėlėme jų inkilus ant elektros stulpų, ir miestuose pelėsakalių sumažėjo. Mieste šiems paukščiams buvo alternatyva, kol nebuvo, kur geriau jiems gyventi. O geriau yra ten, kur yra daugiau maisto. Buvo vykdomas projektas su „Litgrid“ ir Ornitologų draugija, per visą Lietuvą buvo iškelta apie 600 inkilų. Po ketverių metų daugiau nei pusė jų buvo užimta ir taip padvigubinta pelėsakalių populiacija. Klaipėdos regione jie irgi sėkmingai užėmė naujai iškeltus inkilus, tačiau miestas nuolat plečiasi ir paukščiai vėl turi ieškoti gamtos“, – teigė J. Morkūnas.
(be temos)
(be temos)