Kur pradingo pajūryje būsto nuomą siūlančios močiutės?

Būsto nuomojimas kurortuose yra tikrai pelningas. Vien pernai palangiškiai deklaravo iš to uždirbę beveik pusketvirto milijono eurų. Tiesa, daugumai jų teko atsikratyti senų būstų nuomojimo įpročių, siūlant paslaugas kurorto prieigose, ir pereiti prie išmaniųjų technologijų.

Pakelės „vadybininkų“ neliko

Laukinė būstų nuomos vadyba, kai beveik agresyviai imta gaudyti vasarotojus vos įvažiavusius į Palangą, apogėjų pasiekė prieš keliolika metų.

Dar anksčiau vadinamųjų močiučių kurorto prieigose apskritai nebūdavo. Jos poilsiautojų laukdavo autobusų stotyje ir savo paslaugas siūlydavo iš autobusų išlipusiems žmonėms.

Tais laikais nedaug kas turėjo automobilius, tad būstų nuomotojams nelabai būdavo aktualu stovėti pakelėje, kurorto prieigose.

Paskui jau jie vasarotojus pasitikdavo prie įvažiavimo į Palangą, ilgainiui stengdamiesi tapti kuo matomesni.

Reliktas: šiandien pakelėse stovinčių kambarius siūlančių automobilių jau tikrai nebėra, visa tai liko tik prisiminimuose. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Moterų su skelbimais rankose gretas papildė ir vyrai su automobiliais, ant kurių būdavo sumontuotos reklaminės iškabos apie nuomojamus butus.

Toks būstų nuomos paslaugų siūlymo būdas labai nepatiko Palangos vadovams, nes tai nedarė garbės Lietuvos vasaros sostinės statusą iškovojusiam miestui.

Turistai laikė prostitutėmis

Beveik dešimtmetį Palangai vadovavęs, buvęs Seimo narys, dabartinis kurorto mero patarėjas Pranas Žeimys tikino, jog nuomos siūlymas vasarotojams kurorte gyvavo ir sovietmečiu, tik nebuvo toks drastiškas.

„Stovėdavo tos moterys tai vienur, tai kitur kiekvieną vasarą. Tiesa, plakatų rankose gal tada ir nelaikydavo, bet laukdavo vasarotojų tai autobusų stotyje, tai gatvėje. Paskui jau atsirado plakatai, dar vėliau – automobiliai, kurie pakelėje vykstančius į Palangą pasitikdavo kone prie Jakų žiedo, išsikėlę savadarbius reklaminius stendus ir viliodami apgyvendinimu Palangoje netoli jūros“, – prisiminė buvęs kurorto meras.

Laikmetis: 2003 m. fotografija primena – toks vaizdelis anksčiau beveik buvo tapęs savotiška kurorto vizitine kortele. (Darijos Vasiliauskienės nuotr.)

P.Žeimys neslėpė, kad sulaukdavo labai daug skundų dėl šio Palangos nepuošiančio reiškinio.

Pasak buvusio mero, kariauti su tomis verslininkėmis teko ilgokai ir nuolat.

Absoliuti gėda esą apimdavo prieš užsienio turistus, kurie pakelėje stovinčias būstų nuomotojas kai kurie svečiai palaikė laisvo elgesio moterimis, tik labai stebėjosi, kodėl tas paslaugas siūlo pagyvenusios damos, o ne jaunos merginos.

„Iš tikrųjų ta problema buvo, ko gero, tik pas mus. Pavyzdžiui, kaimyninėje Latvijoje, Jūrmalos kurorte, tokių dalykų niekada nesu matęs“, – teigė P.Žeimys.

Keistis verčia laikmetis

Palangos turizmo informacijos centro direktorė Rasa Kmitienė pasidžiaugė, kad jau senokai neliko kadaise kurorto įvaizdį menkinusio reiškinio.

Tai aiškiai pajusta, kai buvo sutvarkytas įvažiavimas į Palangą, šalikelėse tiesiog nebeliko kur stovėti tiems būsto siūlytojams, bet jiems buvo sudaryta galimybė savo paslaugas siūlyti aikštelėje šalia vienos degalinės.

Gyvenimas juda į priekį, dauguma dalykų dabar yra sprendžiama elektroninėje erdvėje.

„Gyvenimas juda į priekį, dauguma dalykų dabar yra sprendžiama elektroninėje erdvėje. Tai natūralu, kad nuomojamų būstų rezervacijos ir išstūmė šitą paslaugą iš pakelės. Žmonės suprato, kad efektyvesnės sklaidos priemonės yra įvairios rezervacinės sistemos internete“, – teigė R.Kmitienė.

Modernėjant technologijoms, nemažai grupei garbaus amžiaus palangiškių, užsiimančių būstų nuomos vasarotojams verslu, teko įvaldyti net kompiuterinį raštingumą.

Jie naudojasi internetu, išmaniaisiais telefonais ir savo paslaugas dabar jau siūlo virtualioje erdvėje, o ne kurorto prieigoje, kaip prieš šešerius septynerius metus.

„Pagaliau močiutės, siūlančios vasarotojams nuomotis būstus, bet pačios nemokančios naudotis technologijomis, atrado savo anūkus, kurie joms padeda paskelbti ir rezervuoti patalpas poilsiautojams internetu. Dabar jau viskas vyksta civilizuotai. Šiandien, kur tik paklausi, visur nuomojamos vietos užpildytos, poilsiautojų daugybė, vyksta normalus kurortinis sezonas“, – pasidžiaugė P.Žeimys.

Už naktį – tūkstantis eurų?

Kiek realiai yra būsto nuomotojų Palangoje, sunku pasakyti, nes vieni teikia apgyvendinimo paslaugas, kiti – trumpalaikę nuomą.

Tad šiuos verslininkus suskaičiuoti nelengva. Juolab ne paslaptis, atsiranda ir tokių, kurie pamėgina šitas paslaugas teikti nelegaliai.

„Ir šiame sektoriuje galioja rinkos dėsniai, nuomotojų siūlomas paslaugas atsirenka poilsiautojai – kur nuomotis, kaip ir už kokią sumą. Mažiausia nakvynės kaina Palangoje turbūt siekia 5–7 eurus, o didžiausia – galime tik spėlioti. Gal kas nuomoja ir už tūkstantį eurų nakčiai. Bet čia daug priklauso nuo daugelio veiksnių, pavyzdžiui, nuoma ilgaisiais šventiniais savaitgaliais būna didesnė“, – teigė R.Kmitienė.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Mokestinių prievolių departamento direktorė Laimutė Mačernienė patvirtino, kad iki birželio 30 d. verslo liudijimus apgyvendinimo paslaugoms Palangoje buvo įsigiję 1 316 gyventojų.

Teoriškai patalpų nuoma užsiėmė kone kas dešimtas palangiškis.

Gavo solidžių pajamų

Šie skaičiai beveik ketvirtadaliu didesni nei praėjusiais metais, kai apgyvendinimo paslaugą teikė 1 072 Palangos gyventojai ir kasmet tokių daugėja.

„Mokesčių administratoriui svarbu, kad iš veiklos, taip pat ir patalpų nuomos vasarotojams, gautos pajamos būtų tinkamai apskaitytos, deklaruotos ir nuo jų sumokėti priklausantys mokesčiai“, – teigė L.Mačernienė.

Net 491 Palangos gyventojas 2020 m. gyventojų pajamų deklaracijose nurodė pernai gavęs beveik 3,3 mln. eurų nekilnojamojo turto nuomos pajamų.

Tačiau šioje statistikoje neatsispindi kitų savivaldybių teritorijų gyventojų, kurie nuomoja savo nekilnojamąjį turtą pajūryje, deklaruoti duomenys, taip pat tie duomenys, kuriuos už gyventojus pateikia įmonės, kurios nuomojasi nekilnojamąjį turtą iš palangiškių.

Ir nuomos paklausa itin didelė, nes pačių poilsiautojų skaičiai Palangoje vasarą įspūdingi.

Komunalines paslaugas teikiančios įmonės fiksuoja, kad Palanga per sezoną „padidėja“ bemaž keturis kartus, maždaug iki 66 tūkst. žmonių.

Įvairių masinių renginių (pavyzdžiui, 1 006 km lenktynių) metu, ypač savaitgaliais, kai būna geras oras, kurorte gyventojų atsiranda dar gerokai daugiau.

Apie jų skaičių sprendžiama, skaičiuojant pagal suvartotą vandens kiekį, surinktas rinkliavas už automobilių statymą ir išvežamų buitinių atliekų masę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Jo

Jo portretas
Tas internetas visa grozi pasieme

atsakymas

atsakymas portretas
tai kad viskas isnuomota, tai ir nera

Vitalis

Vitalis portretas
Sveiki, o merui gėda buvo dėl ko? Kad prie Palangos nebuvo stovinčiu jaunu kekšiu dėl turistu ? Ar dėl to kad pagyvenusios moteris, kad užsidirbti ir pragyventi nuomoja būsta ?
VISI KOMENTARAI 8
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių