KUL Branduolinės medicinos skyriuje: profesionali komanda ir naujausios technologijos

  • Teksto dydis:

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje (KUL) didelis dėmesys skiriamas ligų diagnostikos technologijų diegimui, moderniausios diagnostinės įrangos įsigijimui bei atnaujinimui. Ligoninės Onkologijos departamento Branduolinės medicinos skyriuje nauja gama kamera atliekama kaulų, sarginių limfmazgių, skydliaukės, prieskydinių liaukų, neuroendokrininių navikų bei dinaminė inkstų scintigrafija. „Nuo kitų radiologinių tyrimų ši diagnostika skiriasi tuo, kad parodo organų, kuriuose kaupiasi radioaktyvioji medžiaga, funkciją. Taip aptinkami organų funkciniai sutrikimai ir kartais liga diagnozuojama daug anksčiau, kol dar neatsirado struktūrinių pakitimų. Pavyzdžiui, atliekant skeleto scintigrafiją galima atrasti metastazes nuo 3 mėnesių iki 3 metų anksčiau nei kitais radiologiniais tyrimo būdais“, – pastebėjo naujoji Branduolinės medicinos skyriaus vedėja doc. dr. Nemira Jurkienė ir džiaugiasi pradėjusi darbą profesionalių ir motyvuotų specialistų komandoje.

– Kaip pristatytumėte savo klinikinę, mokslinę veiklą? Kaip ją pritaikysite KUL?

– Pagrindinės mano darbo ir mokslo idėjų kryptys: onkologija, neurologija bei neurochirurgija, urologija, taip pat teko dirbti ir kardiologijoje.

Iki šiol dirbau LSMU Kauno klinikose Branduolinės medicinos skyriuje ir Lietuvos sveikatos mokslų universitete Radiologijos klinikoje. Į radiologijos sritį gilinuosi jau beveik 25-erius metus. Esu apsigynusi mokslų daktaro laipsnį, prieš trejus metus man suteiktas docentės vardas. Džiaugiuosi, kad žengdama profesiniu keliu visuomet turėjau galimybę mokytis iš pačių geriausių branduolinės medicinos ir radiologijos srities specialistų. Jie skatino ieškoti ir nuolat tobulėti.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ir gali būti lygiavertė savo technologinėmis galimybėmis kitoms universitetinėms ligoninėms.

Mano mėgstama branduolinė medicina – sritis, kur naudojant radioaktyvias medžiagas galime pamatyti, suskaičiuoti, kas vyksta organe, naudodami PET radiofarmacinius preparatus ir ląstelėje. Tai geri ir daug informacijos teikiantys diagnostikos metodai ir specifiniai gydymo būdai, kai gydymui naudojamos radioaktyvios medžiagos.

Vykdant klinikinę ir mokslinę veiklą, turėjau galimybės susipažinti su Branduolinės medicinos skyrių darbu kitose Europos šalyse, mokytis, dalintis informacija. Pavyzdžiui, Pozitronų emisijos tomografijos (PET/KT) pirmuosiuose praktiniuose mokymuose dalvyavau 2003 metais Neapolyje, ruošiantis pradėti darbą su PET Lietuvoje ilgalaikiuose mokymuose buvau 2010 metais Anglijoje.

Prieš daugiau nei 10 metų prisidėjau diegiant pirmą PET/KT LSMU Kauno klinikose. Taip pat teko konsultuoti ir latvių kolegas Rygoje, jiems ruošiantis pradėti darbą su šia technologija.

– Kodėl pasirinkote kaip darbo vietą Klaipėdos universitetinę ligoninę?

– Mane žavi tai, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra išlaikiusi Branduolinės medicinos skyrių ir šios srities darbo tradiciją.

Tikiuosi, kad galėsiu prisidėti prie sėkmingo pozitronų emisijos tomografo paslaugų įdiegimo Vakarų Lietuvoje. Ši technologija suteikia galimybę matuoti, vaizduoti ir palyginti biologinių metabolinių procesų aktyvumą bei kraujotaką įvairiose organų sistemose, stebėti jų kitimus, anksti vertinti atsaką į taikomą gydymą.

Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ir gali būti lygiavertė savo technologinėmis galimybėmis kitoms universitetinėms ligoninėms. Vakarų Lietuvos gyventojai turi galimybę operatyviai naujausius ir svarbius tyrimus pasidaryti uostamiestyje, – sako naujoji Branduolinės medicinos skyriaus vedėja doc. dr. N.Jurkienė.

Iš patirties žinau, kad pozitronų emisijos tomografo įdiegimo procesas reikalauja įvairių technologinių, organizacinių ir kt. sprendimų ir tam reikalingi įvairių sričių specialistai, jų komanda, kurią turi Klaipėdos universitetinė ligoninė. Džiaugiuosi, kad skyriuje dirba tokie motyvuoti, patyrę profesionalai. Tikiu, kad kartu pacientų labui galime nuveikti labai daug.

Manau, kad Klaipėdos universitetinė ligoninė yra ir gali būti lygiavertė savo technologinėmis galimybėmis kitoms universitetinėms ligoninėms. Vakarų Lietuvos gyventojai turi galimybę operatyviai naujausius ir svarbius tyrimus pasidaryti uostamiestyje. Tai ypač svarbu sunkiai sergantiems pacientams, kuriems per sudėtinga nuvykti į Vilnių ar į Kauną dėl PET/KT tyrimo, ypač kai visą kitą diagnostiką, gydymą ir aukštos kvalifikacijos specialistų priežiūrą, sekimą gali gauti vietoje.

Klaipėdos universitetinė ligoninė su savo infrastruktūra – puiki mokymo bazė. Tad kaip mokslininkė, turiu idėjų ir mokslo bei mokymosi srityje.

– Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau daugiau nei 10 metų tyrimai atliekami gama kamera, kuri pastaraisiais metais pakeista į dar naujesnę ir modernesę. Kokius šių tyrimų privalumus įžvelgiate?

– Gama kamera naudojama scintigrafiniams tyrimams, kai reikia įvertinti vidaus organų ar atskirų kūno dalių funkcinius-morfologinius pakitimus. Į paciento organizmą sušvirkščiama radiofarmakologinio preparato – radioindikatoriaus, kuris kaupiasi tiriamajame organe, arba tam tikruose patologiniuose procesuose.

Nuo kitų radiologinių tyrimų ši diagnostika skiriasi tuo, kad parodo ląstelių, kuriose kaupiasi radioaktyvioji medžiaga, funkciją. Nauja gama kamera su kompiuteriniu tomografu įgalina vieno skenavimo metu gauti ne tik funkcinę, bet ir struktūrinę (anatominę) diagnostinę informaciją, kurią suteikia kompiuterinė tomografija, t.y. naudojant šią įrangą naudojame pažangų hibridinį vaizdinimą.

Radionuklidiniai tyrimai pasaulyje atliekami daugiau nei 50 metų ir nėra užsfiksuota ilgalaikių nepageidaujamų reiškinių. Žmogaus organizmas gauna santykinai mažą apšvitą. Tirto žmogaus organizme radionuklidų po kurio laiko nelieka – vyksta savaiminis radionuklido skilimas, o kita dalis radiofarpreparato natūraliai pasišalina iš organizmo. Diagnostikai naudojami trumpaamžiai, greitai suskylantys radionuklidai. Scintigrafiniai tyrimai naudojant radionuklidus yra informatyvūs, fiziologiški, paprasti ir leidžia kokybiškai nustatyti įvairių organų funkcijos sutrikimus, padeda diagnozuoti susirgimus, nes kai kurių susirgimų atvejais tai yra pagrindinis tyrimas. Branduolinės medicinos tyrimai užima svarbią vietą kompleksinėje radiologinėje onkologinių ligų diagnostikoje.

Ligoninėje turima nauja gama kamera su kompiuteriniu tomografu turi dar daugiau ištyrimo funkcijų. Tai lemia dar išsamesnę paciento sveikatos būklės diagnostiką.

Branduolinės diagnostikos tyrimui atlikti pacientas turi turėti gydytojo konsultanto (pvz., onkologo, endokrinologo, urologo, chirurgo, nefrologo) siuntimą. Tyrimui galima registruotis telefonais (8 46) 396 673, 396 523.



NAUJAUSI KOMENTARAI

anafisa

anafisa portretas
O kokie milijonieriai i galės naudotis tyrimais, nes dabar daugumai prieinamas tik rentgenas, na dar kompo tomografas

Pipo

Pipo portretas
Nee...!! Super Super Super Goed..! Top.

Algis

Algis portretas
Puiku
VISI KOMENTARAI 3

Galerijos

Daugiau straipsnių