Krizė Klaipėdos uosto tarsi neveikia: krovos rezultatai toliau auga

Visų rytų Baltijos regionų uostų krovai mažėjant, Klaipėdoje ji toliau auga.

Krovos „deficitas“ toliau tirpsta

Rugsėjį Klaipėdos uoste užfiksuota solidi, net 4,3 mln. tonų mėnesio krova. Palyginti su praėjusių metų rugsėju krova buvo geresnė net 17,6 proc.

Ypač smarkiai, net 52 proc., iki 2,4 mln. tonų išaugo birių trąšų krova. Netgi generalinių, arba įvairių, krovinių krova ūgtelėjo 10,7 proc. iki 1,3 mln. tonų. Uosto krovą rugsėjį ypač didino gera trąšų ir grūdų krova. Jei ne 34,3 proc. iki 587 tūkst. tonų kritusi skystų krovinių, daugiausia naftos ir jos produktų, krova, rugsėjo rezultatas būtų dar geresnis, gal netgi visų laikų rekordinis.

Bet net ir dabartinis rugsėjo rezultatas su ryškiai sumažėjusia naftos ir jos produktų krova smarkiai „sudegino“ Klaipėdos uosto atsilikimą nuo rekordinių praėjusių metų krovos. Per 9 mėnesius Klaipėdos uoste iš viso krauta 34,5 mln. tonų. Atsilikimas nuo praėjusių metų dar siekia 1,3 proc. Po 6 mėnesių krovos atsilikimas buvo 6,6 proc., po 7 mėnesių – 5,5 proc., o po 8 mėnesių – 3,5 proc. Pagal šią tendenciją matyti, kad jei ji ir toliau išliks, spalio, o vėliausiai lapkričio mėnesį Klaipėdos uosto krova galėtų tapti teigiama. Juo labiau kad yra teigiamų ir konteinerių krovos tendencijų. Tačiau uosto administracija dėl šių metų didesniu optimizmu kol kas netrykšta. Įtakos turi ir situacija dėl COVID-19, ir įtempti santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos.

Latvių priklausomybė nuo rusų

Latvijos uostų krova ir toliau nuosekliai mažėja. Iš visų Latvijos uostų daugiausia kraunančio Rygos uosto krova šiemet per 9 mėnesius mažesnė net 26,4 proc. Iš viso Rygos uostas krovė 17,59 mln. tonų. Palyginti su praėjusiais metais, šiemet Rygos uostas neteko net 6,32 mln. tonų krovinių. Vien rusiškų anglių krovos netektis sudaro per 5 mln. tonų. Šiemet, palyginti su praėjusiais metais, anglių šiame uoste sumažėjo net 68,8 proc. Antra didelė Rygos uosto netektis yra 24,5 proc. palyginti su praėjusiais metais, sumažėjusi skystų krovinių, daugiausia naftos produktų, krova. Jų šiais metais prarasta apie pusę milijono tonų.

Jei ne šie kroviniai, kurie Rygos uoste pagal kiekį buvo didžiausi, šiame uoste laikytųsi maždaug praėjusių metų lygis. Kai kurių krovinių krova Rygos uoste yra netgi itin gera – 32 proc. daugiau nei pernai šiemet jau krauta grūdų, 30 proc. – durpių, 18 proc. daugiau rūdos, 14 proc. daugiau medienos drožlių, 13 proc. daugiau metalo laužo. Tačiau šie kroviniai negali pakeisti buvusios daugiametės Rygos uosto priklausomybės nuo rusiškų anglių ir naftos produktų.

Dėl rusiškų anglių ir naftos produktų krovos kritimo dar didesnį, apie 40 proc., krovos smukimą patiria Latvijos Ventspilio uostas. Estijos uostai jau seniau buvo atsikratę savo didesnės priklausomybės nuo Rusijos uostų. Todėl jų krova nebekrenta taip ryškiai kaip Latvijos uostų. Per 9 mėnesius visi Estijos uostai kartu paėmus krovė apie 27 mln. tonų krovinių.

Tas kiekis buvo beveik toks pats, kaip ir 2019 m. Iš viso per 2019 m. Estijos uostai krovė 37,6 mln. tonų krovinių. Palyginti su 2018 m., netgi buvo 4,7 proc. augimas.

Įdomios tendencijos Rusijoje

Šie metai – ne patys geriausi ir Rusijos uostams.

Per 9 mėnesius bendra Rusijos uostų krova yra 2,7 proc. mažesnė nei pernai. Iš viso krauta 611 mln. tonų. Smukimą lėmė net 9 proc. mažesnė naftos ir jos produktų krova. Tai aiškinama nepalankiomis naftos ir jos produktų kainomis pasaulinėse rinkose.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova krito dar daugiau nei bendras Rusijos uostų vidurkis. Baltijos uostuose krauta 181 mln. tonų – krovos kritimas 6,2 proc. Iš jų sausi kroviniai sudarė 81,74 mln. t (kritimas 1,8 proc.), skysti kroviniai – 99,4 mln. t (kritimas 9,5 proc.).

Prognozuojama, kad krovos kritimo tendencija Rusijos uostuose išsilaikys iki metų pabaigos ir sieks apie 3 proc. Tai siejama ir su COVID-19 pandemija, kuri Rusijoje yra ypač jaučiama.

Tai bus pirmasis Rusijos uostų krovos kritimas per pastaruosius 10 metų. Iki šiol Rusijos uostai krovą augindavo dėl susigrąžintų „rusiškų“ krovinių, kurie eidavo per rytinės Baltijos ir Ukrainos uostus.

Nors šiemet dalis rusiškų anglių, grūdų ar naftos produktų buvo permesta į pačios Rusijos uostus, tas savų krovinių susigrąžinimo faktorius jau „nebeištempia“ rezultatų. Rusijos eksportas per uostus šiemet yra netgi 3,1 proc. didesnis nei pernai. Iš viso eksportuota 241,5 mln. tonų krovinių. Net  50,4 proc. eksporto sudarė anglys, 23,2 proc. – naftos kroviniai, 6,7 proc. – juodieji metalai, 6,2 proc. – trąšos ir 2,9 proc. – grūdai.

Šiaurės Vakarų (Baltijos ir Barenco jūrų) uostų eksportas buvo didžiausias 96,5 mln. tonų. Tačiau, palyginti su praėjusiais metais, jis krito 0,3 proc. Labiausiai – net 7,8 proc. Rusijos eksportas augo Tolimuosiuose Rytuose. Iš viso eksportuota 82,1 mln. tonų. Iš viso eksporto net 69,5 mln. tonų sudarė anglys. Tai byloja apie gerėjančius Rusijos ryšius su Kinija ir kitomis Azijos šalimis bei tai, kad Kinija, nukritus pasaulinėms kainoms, smarkiai supirkinėja rusiškas anglis.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Vasia to paskutiniam

Vasia to paskutiniam portretas
Gerb. Erudite, kalba ne apie krovinių kiekį, o apie archaiškus KLASCO krovimo metodus ir Lubienės nenorą investuoti į modernias krovos technologijas. Tas pats liečia ir ACHEMĄ. Juk tada po 22 mln. peno kasmet nebus...

paskutiniam

paskutiniam portretas
bet ir erudicija neblizgi, tokiu poziuriu galima ir miesta dergti atvira krova? jei ziuretum atidziau uostas pusstustis, veiksmo (laivu) mazai..

Vasia

Vasia portretas
Puiki nuotrauka, dar kartą įrodanti, kad Lubianka krauna super taršius krovinius atviru būdu. Nė viena kita Klaipėdos krovos kompanija to nedaro. Gėda Lubiankai!
VISI KOMENTARAI 11
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių