Dienos komentaras

Kriminalinis kokteilis

Netrukus Lietuvoje liesis šampanas ir degtinė. Daugiausiai - “Alitos” ir “Stumbro”, dėl kurių privatizavimo susikryžiavo įvairiausių valstybinių institucijų, alkoholio importuotojų ir alkoholio kontrabandininkų ietys. Jei nebūtų R.Pakso, tai ši privatizacijos istorija būtų labiausiai pamokanti iš tų, kurios nutiko šiais metais.

Alkoholio verslo privatizacija lyg baltas audeklas, užmestas ant korupcijos rašalu aptaškyto stalo, atspaudė tamsiajai pusei patarnaujančių valdžios žmonių pavardes.

O juk atrodytų - gamyklėlės, ir tiek. Nei šimtamilijoninių apyvartų, nei lengvų pinigų. Konkurencija - milžiniška. Lietuviškų gėrimų lentynos parduotuvių alkoholio skyriuose sudaro niekingą mažumą. Importiniai svaigalai jau seniai duoda daugiau pelno, nei vietiniai.

Tad kodėl tiek triukšmo dėl Lietuvos alkoholio įmonių? Kodėl į tą sandorį veliasi ačai, Saugumo departamentas, policija - pats Premjeras? Kodėl dėl “Stumbro” privatizacijos posto atsisakė dabar populiariausios - Darbo partijos lyderis?

Paprasčiausias paaiškinimas būtų ekskursija į Daktarų vilą, jos apylinkes Kaune bei į kitas alkoholio kontrabandininkų verslo sėkmę liudijančias vietas. Legalus alkoholio verslas yra šios rinkos lyderis tik oficialiuose šaltiniuose. Didieji pinigai ateina iš kontrabandos, kuri sutaupo valstybei mokamus mokesčius.

Ekonomikos šešėlyje alkoholis tampa toks pelningas, kad iš jo gauti pinigai yra pakankami politiniam stogui nusipirkti. Žinoma, tai tik prielaida... Tačiau Kauno „butlegeriai“, prasidėjus valstybinio alkoholio verslo privatizacijai, savo šansus joje gerino ne susišaudymais, kaip tai būdavo prieš kokį dešimtmetį, bet lygindami savo “politinę” jėgą. Vienas sakėsi galįs “sutvarkyti reikalus” prezidentūroje, kitas - policijoje, trečias – Saugumo departamente. Daugelis - Seime. Taip pasimatavę politinius “bicepsus” dalis taikiai pasitraukė, o kiti ėmėsi darbo.

Prezidento patarėjas R.Ačas, kadangi iš pradžių negavo aiškių instrukcijų, kaip veikti prasidėjusiose alkoholio verslo dalybose, iš pradžių pradėjo flirtą su viena Kauno bendrove. Vėliau jis buvo suorientuotas lygiuotis į stipresnius už save Seime ir Vyriausybėje. Tie kauniečiai tikėjosi paimti “Alitą” italo, kurio vardo gėrimą gamina, rankomis. Ir būtų paėmę. Juk jų pusėje buvo nemenkas būrys teisėsaugos bei „spectarnybų“, kurių vadai paslaugiai melavo Turto fondui esą jie neturi jokių įrodymų, kad pretendentai - su kriminaline uodega.

Panašiai klostėsi ir “Stumbro” reikalai, kurie taip sujaudino tuomet dar Seimo Ekonomikos komiteto pirmininką V.Uspaskichą. Ten skandalas taip pat kilo po to, kai paaiškėjo, jog didžiausius pinigus siūlo tie, kurių interesai labiau siejasi ne su legaliu verslu, bet su kontrabandininkais. Skirtumas tik toks, kad šįsyk buvęs Prezidento patarėjas žaidė ne kontrabandininkų komandoje, o kartu su būsimaisiais LNK savininkais bei pačiu Premjeru.

Paradoksas, tačiau, jei ne R.Ačo “ausys”, tai šiandien “Alitos” ir “Stumbro” reikalų niekas nė neprisimintų. Laimėtojų nelaimei, tos ausys gana ilgos, todėl ant jų tyška ne tik kol kas pralaimėjusių kontrabandininkų, bet ir politinio skandalo purslai. O politikai žmonės paprasti - jie teisiąja puse laiko tuos, tarp kurių nėra “Rolio” kompanijos.