Atvėrė skaudžią realybę

Kadaise perspektyvus ir daug vilčių teikęs „Žalgirio“, kitų šalies bei užsienio klubų žaidėjas aktyvią sportinę karjerą turėjo baigti vos 27-erių. „Visiškai to neplanavau ir tam nesiruošiau – gavau labai sunkią traumą, todėl teko greitai pereiti į kitokią realybę“, – prisiminė pašnekovas.

Vytauto Didžiojo universitete finansus ir ekonomiką baigęs jaunuolis ir toliau bandė sieti savo gyvenimą su krepšiniu – kartu su basketnews.lt ne vienerius metus organizavo vasaros krepšinio stovyklą, kuri ilgainiui tapo bene didžiausia Lietuvoje, taip pat įgijo krepšinio agento licenciją. Kaip sako pats Povilas, tai buvo tarsi natūralus perėjimas į kitokį krepšinį.

„Tuo metu be jo neįsivaizdavau savo gyvenimo. Tačiau taip jau yra, kad krepšinyje geriausiai gyvena krepšininkai – kol esi sveikas, pajėgus, perspektyvus, uždirbi labai didelius pinigus. Kai esi tarsi šalia krepšinio, atlieki kitas funkcijas, bet nesi žaidėjas, susiduri su kita gyvenimo puse, visai kitokiais uždarbiais, – atviras pašnekovas. – Iš pradžių buvo sudėtinga suvokti, kad nors galiu toliau būti krepšinyje, bet tai nebebus tas pats, kas būti žaidėju. Turbūt tik per kokius trejus ketverius metus subrendo supratimas, kad vien buvimas šalia krepšinio netenkina. Ne tik dėl finansinės pusės – gyvenime reikia ir daugiau iššūkių. Į nekilnojamojo turto sritį pasukau ieškodamas būtent savirealizacijos galimybių.“

Jaučiasi savo stichijoje

Pradėjęs nuo nuomojamų patalpų administravimo, ilgainiui P. Butkevičius ėmėsi ir nekilnojamojo turto projektų plėtojimo.

Pašnekovas šypteli: dabartinėje veikloje naujoku jau nebesijaučia. Dar daugiau – panašu, kad buvęs krepšininkas išties atrado savo stichiją.

„Pastaruoju metu jaučiuosi vėl kaip žaisdamas krepšinį. Gal tai ir ne visai sulyginami dalykai, bet kažkiek analogijų, panašių iššūkių yra. Kad ir 2023–2024 m. laikotarpis – tokie lėti metai nekilnojamojo turto rinkoje, kuriuos krepšinyje palyginčiau su pralaimėjimų serijomis, tai yra vis tiek turi toliau treniruotis, žaisti, nesvarbu, sekasi ar ne, negali sustoti“, – pastebėjimais dalijosi Povilas.

Pastaruoju metu jaučiuosi vėl kaip žaisdamas krepšinį. Gal tai ir ne visai sulyginami dalykai, bet kažkiek analogijų, panašių iššūkių yra.

Pašnekovas taip pat linkęs manyti, jog krepšinyje sukaupta patirtis jam teikia nemažai privalumų.

„Sportiniai metai pareikalavo nemažai ištvermės ir valios. Sezono metu krepšininkai neturi nei atostogų, nei savaitgalių, nei švenčių, nes žmonės ateina į rungtynes pasidžiaugti žaidžiančia komanda. Gyvendamas tokiu ritmu, turi būti ir valingas, ir motyvuotas, ir disciplinuotas. Visa tai man praverčia ir dabar. Pavyzdžiui, man nesukelia problemų, jei surengti apžiūrą, susitikti su potencialiais pirkėjais tenka sekmadienį ar vėlai vakare atsakyti į skambutį. Esu lengvai pasiekiamas, galiu dirbti lanksčiai – tai yra nemažas privalumas“, – neabejoja buvęs žalgirietis.

Išbandymai pirmuoju būstu

Šiuo metu P. Butkevičius užsiima skirtingų projektų valdymu tiek Kaune, tiek pajūryje. Laikinojoje sostinėje buvęs krepšininkas atsakingas už komercinių patalpų nuomą, o Nidoje bei uostamiesčio pašonėje – už nekilnojamojo turto objektų vystymą.

Būtent Klaipėdos priemiestyje, bene sparčiausiai besiplečiančiame Trušelių kaime kylantį „Angelavos vilų“ kvartalą Povilas įvardija sudėtingiausiu projektu.

„Dirbti su patalpų nuoma turbūt lengviausia, čia viskas konkretu, tenka bendrauti su verslo atstovais, kuriems visi nuomos santykiai žinomi ir sąlygos aiškios. Nidoje, Vėtrungių gatvėje, šiuo metu plėtojame apartamentų projektą. Vėlgi tai yra antrasis, net trečiasis būstas, brangesnio nekilnojamojo turto segmentas, tad ir klientai dažnu atveju – šioje srityje labiau patyrę vyresni ir tam tikrą kapitalą sukaupę žmonės. O Klaipėdoje – skirtumas milžiniškas, nes projektas iš esmės atstovauja pirmojo būsto segmentui. Tad daugumai potencialių pirkėjų tai yra iki šiol didžiausias jų gyvenimo pirkinys, labai rimtas finansinis įsipareigojimas ir atitinkamai – sunkus, daug laiko reikalaujantis sprendimas. Be to, įprastai tai yra jauni žmonės, kuriems kyla daug klausimų, nuo finansavimo iki techninių niuansų“, – įžvalgomis dalijosi pašnekovas.

Pareigos: šiandien P. Butkevičius dažnas svečias pajūryje – bemaž prieš metus jis tapo Klaipėdos priemiestyje įgyvendinamo „Angelavos vilų“ projekto vadovu. Vestos Jašinskaitės nuotr.

Dar geresnė vieta gyventi

Beje, bemaž prieš metus „Angelavos vilų“ kvartalo vairą perėmęs P. Butkevičius Klaipėdos priemiestyje pastebi ryškių panašumų į tai, kas vyko ir Kauno rajone, tik kiek anksčiau.

„Kai teritorijoje kitapus Palangos plento įvyko pirmasis antplūdis, infrastruktūra nespėjo iš paskos. Pirmieji gyventojai buvo įpratę apsieiti be parduotuvių, darželių, mokyklų. Tačiau tai turėjo įtakos tam tikram plėtros sulėtėjimui. Dabar situacija po truputį keičiasi – nors ir labai vėluodama, iš paskos atidunda infrastruktūra, atsidaro parduotuvės, kavinės, gydymo, gyvūnų priežiūros įstaigos, sporto centrai, statoma mokykla. Todėl dabartiniai ir ateities būstų pirkėjai jau turės neabejotinai geresnes sąlygas“, – sakė projekto vadovas.

Pašnekovo teigimu, didžiulės apimties „Angelavos vilų“ kvartalas taip pat plėtojamas atsižvelgiant į labai pozityvius pokyčių ženklus.

„Tarptautinio prekybos tinklo parduotuvės atėjimas į priemiesčio teritoriją taip pat yra reikšmingas indikatorius, nes prieš žengiant tokį žingsnį atliekami labai išsamūs skaičiavimai. Vadinasi, verslas įžvelgia didelį potencialą. Tai yra savotiška žinutė, kad ilgainiui čia bus dar geresnė vieta gyventi“, – sakė P. Butkevičius.

Planas B – visada prasmingas

Sėkmingai į naują veiklą įsiliejęs buvęs žalgirietis šiandien taip pat stengiasi kaip įmanoma padėti savo kartos kolegoms – karjerą baigiantiems krepšininkams.

„Įprastai bet kuriame darbe pradedate nuo žemiausio laiptelio ir kylate, augate, kartu didėja jūsų atlygis. Krepšinyje yra priešingai – didžiausi pinigai ir šlovė ateina labai jauname amžiuje. Nemaža dalis sportininkų tai priima kaip duotybę, tokia padėtis stipriai iškreipia gyvenimo suvokimą. O kai ateina branda, situacija prastėja, daug buvusių krepšininkų susiduria su užprogramuota problema, – pripažino pašnekovas. – Mano karjera buvo supertrumpa ir įeiti sklandžiai į kitą darbo rinką man buvo žymiai paprasčiau. Nors anuomet buvo labai skaudu, žvelgdamas iš dabartinės perspektyvos, esu net dėkingas tai situacijai. Tiems, kurie žaidžia iki 35–38 metų ir niekada nėra dirbę jokio kito darbo, pabaigus aktyvią sporto karjerą yra daug sunkiau.“

O ir jaunuosius krepšininkus P. Butkevičius ragina neužmiršti apie plano B alternatyvą.

„Turiu pripažinti, kad kai man pačiam buvo 19 metų, maniau, kad žaisiu dar daug daug metų. Tad kai stojau į Vytauto Didžiojo universitetą, nesuvokiau to svarbos. Visi aplinkui stojo, stojau ir aš. Ačiū Dievui, kad mokiausi ir pabaigiau studijas, – šyptelėjo pašnekovas. – Nes mokslai, profesija yra be galo svarbu.“