Kova dėl dar vienos kadencijos: buvusių rinkimų pamokos

Partinių vėliavų kaita

Klaipėdietis Edvardas Šalkauskas (67 m.) į Seimą kandidatuoja jau trečią kartą. Šį sykį – su partija "Drąsos kelias".

Tiesa, ne – vienmandatėje apygardoje, o pagal daugiamandatį sąrašą, kuriame jis yra 21.

Pirmąkart į Seimą E. Šalkauskas balotiravosi 2000 m. kartu su Nuosaikiųjų konservatorių sąjunga (sąraše buvo 47).

Po reitingavimo dvi pozicijas nukrito žemyn.

Jo atstovaujama partija tąkart į Seimą nepateko, nes surinko vos 2 proc. arba 29,6 tūkst. balsų.

Tačiau politikas labai nenusiminė.

2004 m. rinkimuose į Seimą E. Šalkauskas jau kandidatavo Marių vienmandatėje apygardoje, tą kartą kaip Liberalų demokratų partijos atstovas.

Iš dešimt kandidatų apygardoje jis liko septintas, už jį tada balsavo 657 klaipėdiečiai (4,9 proc.), o kad patektų į antrąjį turą, reikėjo surinkti daugiau nei 2,6 tūkst. balsų.

Tada prieš Vaclavą Stankevičių Marių vienmandatėje apygardoje antrajame ture laimėjo ir į Seimą pateko Eligijus Masiulis.

Pabandys dar kartą

Ne pirmą kartą į Seimą kandidatuoja ir buvusi švietimo ir mokslo viceministrė (2013–2016), politikė iš Palangos Genoveita Krasauskienė (68 m.).

Šįkart ji su partija "Laisvė ir teisingumas" kandidatuoja Kuršo vienmandatėje apygardoje (pagal daugiamandatį sąrašą G. Krasauskienė yra 18).

Pastarąjį kartą 2016 m. rinkimuose moteris kandidatavo Darbo partijos sąraše Pajūrio vienmandatėje apygardoje.

Tada iš devynių kandidatų ji liko priešpaskutinė, surinkusi 547 gerbėjų balsus (3,7 proc.).

O partijos sąraše G. Krasauskienė buvo įrašyta 82 numeriu, po balsavimo pakilo į 61 vietą, bet liko toli už Seimo nario mandato ribos.

Į Seimą ne pirmą kartą kandidatuoja ir dar viena partijos "Laisvė ir teisingumas" atstovė Lina Šukytė-Korsakė (49 m.).

Politikė šįkart balotiruojasi Baltijos vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Pirmąkart į kandidatų sąrašus ji buvo įrašyta 2012 m. Seimo rinkimuose 63 numeriu su partija "Tvarka ir teisingumas".

Po balsavimo surinkusi 821 balsą, ji pakilo į 39 vietą. Bet to nepakako, kad laimėtų mandatą.

Dar po ketverių metų, 2016-ųjų rinkimuose, į Seimą su ta pačia partija L. Šukytė-Korsakienė jau kandidatavo vienmandatėje Danės apygardoje.

Iš devynių kandidatų moteris liko septinta, surinkusi 643 balsus (3,8 proc.).

Sužibėjo pernai rudenį

Trečią kartą į Seimą bandys patekti ir konservatorė Rasa Petrauskienė iš Gargždų.

Moteris pirmąkart balotiravosi prieš ketverius metus Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje, tada iš septynių kandidatų ji liko ketvirta, surinkusi 15,5 proc. (2 768 balsus).

Politikos naujokams šiuose rinkimuose teks rimtas išbandymas – kautis su nemenką patirtį turinčiais kandidatais, kurie ankstesniuose rinkimuose ne kartą ištraukė laimingą bilietą.

Konservatorė R. Petrauskienė antrą kartą į Seimą kandidatavo 2019 m. rugsėjį, kai parlamente atsilaisvino vieta, Klaipėdos rajono meru išrinkus tuometį Seimo narį Bronių Markauską.

Tada politikė nemenka persvara nugalėjo Centro partijos kandidatą Kristupą Krivicką.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų atstovė surinko 51,7 proc. balsų, o K. Krivickas sulaukė 48,3 proc. rinkėjų palaikymo.

Ištikimas Gargždų apygardai

Po pirmo turo 2016 m. Seimo rinkimuose Gargždų apygardoje pagal rinkėjų balsų skaičių pirmas buvo ilgametis Seimo narys Petras Gražulis (61 m.), tada atstovavęs partijai "Tvarka ir teisingumas".

Jis net 10 proc. balsų buvo surinkęs daugiau už "valstiečių" kandidatą B.Markauską, tačiau antrajame ture būtent jam pralaimėjo beveik 2 tūkst. balsų skirtumu.

P. Gražulis spalio 11-ąją ir vėl mėgins laimę toje pačioje Gargždų vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur politikas balotiruojasi jau ne vienerius rinkimus.

2012 m. čia jis į antrą turą pateko kartu su konservatore Agne Bilotaite (38 m.) ir prieš ją šventė pergalę, surinkęs 58,3 proc. balsų.

P. Gražulis Seime yra nuo 1996 m. visas kadencijas iš eilės.

Kartais jam pavykdavo laimėti vienmandatėje apygardoje, pastarąjį kartą į parlamentą jis sugrįžo pagal partijos sąrašą.

Šį sykį P. Gražulis laisvas nuo partijų, jis išsikėlė pats.

Sėkmė – partiniame sąraše

Ilgiau už P. Gražulį Seime yra tik buvusi socialdemokratė, dabar "socdarbietė" Irena Šiaulienė (65 m.).

Moteris į parlamentą renkama nuo 1992 m., beveik visada Baltijos vienmandatėje apygardoje, tačiau nė karto ten nebuvo išrinkta, o į Seimą patekdavo pagal partijos sąrašą.

Pastaruosiuose rinkimuose į Seimą 2016 m. iš 12 kandidatų Baltijos apygardoje ji liko ketvirta, surinkusi 7,9 proc. balsų.

Tada šioje apygardoje pergalę šventė tuometis "valstiečių" kandidatas Algimantas Kirkutis (64 m.), surinkęs 56,8 proc. balsų ir nurungęs konservatorę A.Bilotaitę, kuri šiemet kandidatuoja Panerių-Grigiškių vienmandatėje apygardoje.

Šįkart A. Kirkutis – Krikščionių sąjungos kandidatas ir bus renkamas Marių vienmandatėje apygardoje.

Jo buvęs partijos kolega "valstietis" Dainius Kepenis (68 m.) irgi pakeitė apygardą, bet ne partiją.

2016 m. rinkimuose Marių apygardoje jis į antrąjį turą pateko kartu su liberalų atstovu Edmundu Kvederiu (44 m.) ir laimėjo prieš jį 221 balsu.

E. Kvederis lieka ištikimas Marių vienmandatei rinkimų apygardai – laimę čia mėgins ir šiuose rinkimuose.

Laukia savo valandos

Dar vienas buvęs Seimo narys (2008–2012), ekskonservatorius Evaldas Jurkevičius (51 m.) dar kartą bandys prasiveržti į parlamentą, tik šį kartą su Krikščionių sąjunga ir bus renkamas Baltijos vienmandatėje apygardoje.

Toks jo mėginimas buvo ir 2012 m. rinkimuose.

Noras: visi be išimties dabartiniai Seimo nariai klaipėdiečiai sieks dar vienos kadencijos parlamente. / Pauliaus Peleckio / Fotobanko nuotr.

Tuomet E. Jurkevičius toje pačioje Baltijos apygardoje iš 13 kandidatų liko trečias ir į antrąjį turą nepateko. Tada pergalę prieš liberalą Artūrą Šulcą 68 balsų persvara šventė "darbietis" Raimundas Paliukas.

E. Jurkevičiui nepavyko ir 2016 m. rinkimuose, kai jis kandidatavo jau Marių rinkimų apygardoje su Antikorupcine N. Puteikio ir K.Krivicko koalicija.

Tąkart iš vienuolikos kandidatų jis liko aštuntas, surinkęs 4,4 proc. balsų.

Kažkaip visada pavyksta

Kiek geriau sekasi Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovei, Seimo narei Irinai Rozovai (62 m.), kuri dabar vėl kandidatuoja Marių vienmandatėje apygardoje, o pagal partijos sąrašą yra antra.

I. Rozova Seime jau yra trečią kadenciją, tačiau nė karto ji nebuvo išrinkta vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2016 m. rinkimuose jai sekėsi kiek geriau nei E.Jurkevičiui, ji Marių apygardoje liko ketvirta, surinkusi 11,8 proc. balsų.

Už šią politikę tada balsavo 1 540 klaipėdiečių.

Jos partijos kolegė Tamara Šuklina (65 m.) taip pat vėl bandys laimę Seimo rinkimuose, šį kartą Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje.

2016 m. ji Baltijos rinkimų apygardoje iš dvylikos kandidatų liko septinta, surinkusi 5,8 proc. balsų.

Kai ką lydi sėkmė

Liberalas, Seimo narys Simonas Gentvilas (36 m.) šiuose rinkimuose vėl bus renkamas į Seimą, tik jau Pajūrio apygardoje.

2016-aisiais jis buvo renkamas Danės vienmandatėje apygardoje, kur pateko į antrąjį turą ir daugiau nei 700 balsų skirtumu pralaimėjo Nagliui Puteikiui (56 m.), kuris tada buvo išsikėlęs pats.

N. Puteikis, dabar – centristas, vienas tų retų Seimo narių, kuris pastaruosius tris kartus buvo išrinktas į Seimą toje pačioje vienmandatėje Danės apygardoje.

Kiek prasčiau sekasi jo sutuoktinei Ninai Puteikienei (55 m.). Ji praeituose Seimo rinkimuose balotiravosi Pajūrio rinkimų apygardoje ir iš devynių liko ketvirta, surinkusi 12,5 proc. balsų.

Tada šioje apygardoje antrajame ture pečius surėmė liberalų atstovas Gintaras Vaičekauskas (59 m.) ir konservatorius Arūnas Barbšys (59 m.), kuris G. Vaičekauskui pralaimėjo vos 79 balsais.

Ir šį kartą jie abu grįžta į rinkimus. Tik G. Vaičekauskas balotiruojasi Baltijos, o A. Barbšys lieka toje pačioje Pajūrio vienmandatėje rinkimų apygardoje.

Tad politikos naujokams šiuose rinkimuose teks rimtas išbandymas – kautis su nemenką patirtį turinčiais kandidatais, kurie ankstesniuose rinkimuose ne kartą ištraukė laimingą bilietą.