Ko reikia, kad lietus neskandintų Klaipėdos miesto?

  • Teksto dydis:

Pastaruosius keletą metų stiprios liūtys Klaipėdos miesto gatves paverčia sunkiai pravažiuojamomis upėmis. Todėl gyventojai stebisi ir klausia, kas daroma, kad situacija gerėtų? Specialistams problemos žinomos, bet greitų sprendimų tikėtis neverta – į Klaipėdos lietaus surinkimo sistemas reikia investuoti bent 100 mln. eurų. Taip pat praverstų ir miesto tvarkytojų bei visų klaipėdiečių pagalba.

Senos bėdos

Ilgą laiką paviršinių nuotekų tvarkymo problemų sprendimui nebuvo skiriamas reikiamas dėmesys ne tik Klaipėdoje, be ir visoje Lietuvoje. Uostamiestis šias problemas pradėjo spręsti vienas pirmųjų. Dar 2007 m. buvo sudarytas Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų specialusis planas, išnagrinėta paviršinių nuotekų infrastruktūros situacija, rekomenduotos tinklų vystymo kryptys, nustatytos labiausiai problemiškos vietos. Buvo suskaičiuota, kad norint sutvarkyti visą Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų sistemą reikia investuoti apie 300 mln. litų. Šių dienų kainomis tai siektų gerokai daugiau nei 100 mln. eurų.

Kai nuo 2016 m. pradžios paviršinių nuotekų tvarkytoja Klaipėdos mieste buvo paskirta AB „Klaipėdos vanduo“, iki 2019 metų iš bendrovės ir savivaldybės bendrai skirtų 950 tūkst. eurų. sutvarkytos daugiausia rūpesčių kėlusios vietos. Bet tai tik lašas jūroje, kadangi absoliuti dauguma paviršinių nuotekų tinklų yra seni, pastatyti naudojant nekokybiškas medžiagas arba jau yra stipriai nusidėvėję. Vien 2019 metų pradžioje buvo identifikuotos dar 43 naujos paviršinių nuotekų tinklų probleminės vietos, kurių sutvarkymui reikia apie 1,4 mln. eurų.

Iš kur gauti finansavimą?

„Turime gerą vamzdynų diagnostikos įrangą – televizinių kamerų pagalba iš vidaus patikriname nuotekų tinklų būklę. Ir neabejojame, kad ištyrus naujas vamzdynų atkarpas 2020 metais probleminių vietų sąrašas dar pailgės“, – sakė Marius Martynaitis, AB „Klaipėdos vanduo“ tinklų departamento vadovas.

Problema: kai automobilis pastatomas virš lietaus surinkimo grotelių, apsunkinamas užsikimšusių vietų išvalymas. (Bendrovės nuotr.)

Per metus AB „Klaipėdos vanduo“ ir Klaipėdos miesto savivaldybės lėšomis vidutiniškai sutvarkoma 4-5 probleminės vamzdynų vietos. Taip pat panaudojant Europos Sąjungos lėšas vykdomi infrastruktūros plėtros tęstiniai projektai. Šiuo metu atliekami darbai Šilutės plente, Jūrininkų prospekte, o iš viso už 11 mln. eurų Klaipėdoje bus nutiesta 20,4 km paviršinių nuotekų tinklų vamzdynų ir įrengti 6 paviršinių nuotekų valymo įrenginiai. 2021 metais, pabaigus šį projektą, situacija atskirose miesto vietose pagerės, tačiau visų Klaipėdos problemų toli gražu neišspręs. Todėl Klaipėdos miesto savivaldybė kartu su AB „Klaipėdos vanduo“ ieško finansavimo būdų paviršinių nuotekų tinklų rekonstravimui ir plėtrai bei siekia, kad LR Aplinkos ministerija šiam tikslui skirtų europines lėšas.

Pagal galiojančius teisės aktus, dabar už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą moka tik juridiniai asmenys. Gyventojai už paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugą nemoka. Jeigu būtų išplėsta mokančių už paviršinių nuotekų tvarkymą asmenų bazė, AB „Klaipėdos vanduo“ gautų didesnes pajamas ir paviršinių nuotekų tvarkymo problemos Klaipėdos mieste būtų sprendžiamos greičiau.

Pagrindinės potvynių priežastys

Liūčių bei intensyvaus lietaus metu kylančių potvynių priežastys Klaipėdoje yra žinomos ir specialistų ne kartą įvardintos:

1. Klimato kaita ir meteorologinių veiksnių įtaka;

2. Paviršinių nuotekų tinklų užliejamose teritorijose nebuvimas;

3. Nepakankamas esamų paviršinių nuotekų tinklų pralaidumas;

4. Bloga paviršinių nuotekų tinklų būklė (sulūžę, užsikišę šaknimis ir nuosėdomis tinklai ir pan.);

5. Lietaus vandens surinkimo grotelių užsikišimas lapais bei šiukšlėmis lietaus metu.

Meteorologiniai veiksniai dažnai yra nepelnytai ignoruojami ir visas dėmesys sutelkiamas ieškant, kas kaltas dėl netvarkingų tinklų ar užsikišusių lietaus surinkimo grotelių. Tačiau pamirštama, kad Klaipėda įsikūrusi geografiškai labai žemoje Baltijos jūros ir Kuršių marių susiliejimo vietoje. Kuo tai blogai? Ogi tuo, kad vyraujant stipriems vakarų ar šiaurės vakarų vėjams, Baltijos jūroje kylančios bangos stabdo vandens ištekėjimą iš Kuršių marių ir dėl to pakyla vandens lygis ne tik mariose, bet ir į jas ištekančiose Danės, Smiltelės ir kitose upėse. Žinia, upėse pakilus vandens lygiui į jas nuvesti paviršinių nuotekų surinkimo vamzdynai dalinai ar net pilnai užsipildo upių vandeniu. Tai ne tik sumažina kolektorių pralaidumą lietaus metu, bet ir apsunkina, sulėtina vandens nuvedimą nuo miesto teritorijų. Kitiems Lietuvos miestams ši problema nėra aktuali.

Žvelgiant dar plačiau, pastaruoju metu dėl klimato kaitos vandens lygis jūrose apskritai kyla, o ilgus sausros periodus keičia ilgi intensyvių liūčių periodai, kurių metu per kelias valandas iškrentančių kritulių kiekis gali siekti kelių parų ar net mėnesių normą. Tai būdinga net tik Klaipėdai ar Lietuvai, bet ir viso pasaulio mastu. Stichijos atveju net ir didžiausio pralaidumo infrastruktūra nepadės - paviršinių nuotekų vamzdynai, siurblinės projektuojamos ir statomos pagal įstatymuose nustatytus normatyvus. Juos viršijus, lietaus nuotekų infrastruktūra nėra pajėgi susidoroti su ekstremaliu kritulių kiekiu, todėl laikinai apsemiamos gatvės ir kiemai.

Medžių šaknys užkemša nuotekų vamzdynus ir stabdo vandens nubėgimą. (Bendrovės nuotr.)

Daugiau asfalto – daugiau potvynių

Kadangi klimato nepakeisime, reikalingi kiti sprendimai. Tai galėtų būti dirbtinių vandens telkinių, tvenkinių, žaliųjų plotų, parkų teritorijų didinimas, lietaus vandens akumuliacinių talpų įrengimas po asfaltuotomis komercinių ir gamybinių teritorijų dangomis Klaipėdos mieste. Tokios priemonės leistų sumažinti esamos paviršinių nuotekų sistemos apkrovimą. Tuo turėtų susirūpinti už miesto plėtrą atsakingi specialistai. Pastaruoju metu Klaipėdoje matome priešingas tendencijas – mieste nuolat vyksta statybos, panaikinami ir užstatomi buvę atviri vandens telkiniai ir tvenkiniai („Depo“ teritorija, Šiaurės prospektas), žalieji miesto plotai mažėja, nes vis naujos teritorijos padengiamos vandeniui nelaidžiomis dangomis. Išasfaltuotos gatvės, įrengtos naujos automobilių stovėjimo aikštelės, trinkelėmis grįstos teritorijos, naujų pastatų stogai nukreipia lietaus vandenį į paviršinių nuotekų tinklus, o jie yra statyti seniai ir nepritaikyti išaugusiam apkrovimui.

Iš vamzdynų auga medžiai

Didžioji dalis esamų Klaipėdos miesto paviršinių nuotekų tinklų yra per mažo pralaidumo. O dalyje miesto vietų tokių tinklų iš viso nėra. Jų įrengimas, net ir gavus finansavimą – jau minėtus apie 100 mln. eurų, – įmanomas tik per daugelį metų.

Pasak specialistų, lietaus vamzdynų būklė mieste nėra gera. Didžioji jų dalis nutiesti dar sovietmečiu. Tuomet naudoti keramikiniai vamzdžiai vietomis yra sulūžę, kitur – išsimovę per jungtis, arba visiškai užakę dėl sąnašų ar medžių šaknų suformuotų kamščių. Kai aptinkamos nepralaidžios vamzdynų vietos, hidrodinamine aukšto slėgio įranga ir specialia šaknų pjovimo galva bandoma pašalinti kliūtis. Toks vamzdynų valymas būna lėtas ir ne visada sėkmingas, o pasiektas efektas – laikinas. Gremžiant sąnašas tenka pragręžti net keliasdešimt metrų siekiančią šaknų raizgalynę. Tokiose vietose vamzdynai būna stipriai pažeisti. Dažnu atveju reikalingas jau ne vamzdyno valymas ar remontas, o visos linijos rekonstravimas.

Per trejus metus, kai pagal panaudos sutartį Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė bendrovei eksploatuoti maždaug 335 km paviršinių nuotekų tinklų, AB „Klaipėdos vanduo“ išplovė apie 70 km – tinklų, dar iš apie 50 km vamzdynų pašalino kietas apnašas ir šaknis aukšto slėgio hidrodinamine įranga.

Lapai – pagrindinė problema rudenį

Spalio mėnesį, kai po smarkaus lietaus buvo užtvindytos uostamiesčio gatvės, AB „Klaipėdos vanduo“ tarnybos užfiksavo 16 užsikimšusių vietų. Dešimtyje iš jų potvynis kilo būtent dėl lapais užneštų grotelių. O jų valymas yra kiemus ir gatves prižiūrinčių tarnybų rūpestis.

AB „Klaipėdos vanduo“ parengė ir savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui perdavė rekomendacines schemas – jose pažymėtos 59 Klaipėdos vietos, kurios patvinsta dėl paviršinių grotelių užsikišimo.

Tikimasi, kad šios schemos padės gatves ir teritorijas valančioms įmonėms atidžiau prižiūrėti problemines vietas.

Kita vertus, ir patys klaipėdiečiai galėtų prisidėti prie to, kad gatvės ir jų kiemai nebūtų apsemti. Ant vandens surinkimo grotelių palikti automobiliai ne tik trukdo kokybiškai nuvalyti gatvę, bet ir užtvindymo metu avarinei tarnybai neleidžia sparčiai atkimšti lietaus nutekėjimo sistemos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Lina

Lina portretas
Teisingai.Medžių šaknys prie ruso nesiraitė. Gal išraukim paskutinius ir puiku.Kam smirdančiam mieste žali medžiai.Žemės į kurią susigertų lietus neliko,vien plytelės.Švaru,gera...Plaukiam...

kl

kl portretas
Visa bėda,kad vieno šeimininko nėra.Dabar vieni atsako už "paviršinius vamždžius",kiti už "grotelių valymą,treti už vandentiekio vamzdyną ir t.t.o už visą tvarką neatsako niekas.Išsidalino gabaliukais,kad prie pinigų prieiti ir dabar siuntinėja vieni nuo kitų.Belieka kaltinti mistinį atšilimą,lietaus lijimą ir sniego snigimą,oi,atsiprašau-snygį.Durnių laivas ir be kapitono.

Vėtra

Vėtra portretas
O jeigu pradėti nuo to , kad - valyti lietaus kanalizacijas ir surinkti lapus ? Antras žingsnis galėtų būti projekto ES lėšų gavimui sukurpimas ( tą jau išmoko biurokratai), projekto uždavinys - "kaip apsaugoti miestą ir miestiečius nuo lietaus vandenų). Gal reikėtų pamėginti ?
VISI KOMENTARAI 15
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių