Klerkams šventės – svarbesnės už viską?

"Kreipkitės į kolegas"

Gruodžio 30-ąją dienraščio žurnalistams renkant informaciją apie vieną direkcijos suplanuotų projektų, iš tarnybinių direkcijos elektroninių paštų skriejo to paties pobūdžio atsakymai – "Sveiki, manęs nėra darbe".

Dienraštis užklausą siuntė direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadovei Aušrai Ramoškaitei.

"Laba diena, šiuo metu esu išvykusi. Skubiais klausimais prašome kreiptis į skyriaus kolegas", – žurnalistus pasiekė automatinis skyriaus vadovės atsakymas elektroniniu paštu.

Tuomet užklausa buvo išsiųsta vyriausiajai komunikacijos vadybininkei Eglei Nemanytei ir komunikacijos vadybininkui Sauliui Jansonui.

Sulaukti automatiniai atsakymai sukėlė nuostabą. S.Jansono elektroninio pašto automatinis atsakiklis žurnalistus nusiuntė atgal pas tą pačią A.Ramoškaitę, kurios taip pat nėra darbe, kaip ir S.Jansono.

"Sveiki. Šiuo metu manęs nėra darbe. Svarbiais klausimais prašau kreiptis į evaldas.tamariunas@lakd.lt arba ausra.ramoskaite@lakd.lt", – rašoma S.Jansono elektroninio pašto atsakyme.

Šių specialistų kolegė E.Nemanytė taip pat nusprendė, kad yra verta poilsio.

"Š. m. gruodžio 30 d. manęs nebus. Jei svarbu, kreipkitės į kolegas iš Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus", – informavo E.Nemanytės elektroninio pašto atskriejęs automatinis atsakymas.

Darbas turi būti atliktas. Galima imti tėvadienius, mamadienius, laisvadienius, kaip ir numato teisės aktai, bet dėl to neturi nukentėti darbas pačioje įmonėje.

Teisėto nebuvimo darbe atvejai

Po šių atsakymų kilo klausimų, ar šios didelės valstybės įmonės Komunikacijos skyriuje iš viso liko dirbančiųjų, tad žurnalistai užklausą išsiuntė Kelių direkcijos vadovui Remigijui Lipkevičiui.

Vadovo buvo prašyta įvardinti, kiek direkcijos darbuotojų išėjo laisvų dienų nuo gruodžio 30-osios iki 31-osios.

"Ar minėti darbuotojai išvykę direkcijos pavedimu? Dėl kokių neatidėliotinų reikalų jų šiuo metu nėra darbe? Ar jie atostogauja, serga, turi laisvadienius? Kiek kitų direkcijos skyrių darbuotojų gruodžio 30-ąją ir 31-ąją nedirba, išvykę, turi laisvadienius ar atostogas?" – tokie klausimai buvo pateikti R.Lipkevičiui.

Atsakymą redakcijai pateikė direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus vadybininkas Evaldas Tamariūnas.

"Informuojame, kad mūsų įmonėje kaip ir daugelyje kitų tarpušvenčio laikotarpiu dalis darbuotojų pasinaudoja savo teise į kasmetines atostogas arba kitais Teisės aktų numatytais teisėto nebuvimo darbe atvejais", – rašoma atsakyme (kalba netaisyta – A.A.).

Pasak E.Tamariūno, teisės aktų numatyta teisėto nebuvimo darbe galimybe pasinaudojo trečdalis valstybinės įmonės darbuotojų.

"Š. m. gruodžio 30–31 d. į Lietuvos automobilių kelių direkciją darbuotojų bendras neatvykimų rodiklis yra 31 proc.", – neslėpė E.Tamariūnas.

Dienraščiui paklausus, kaip valstybės įmonėje suprantama sąvoka "teisėtas nebuvimas darbe", E.Tamariūnas patikslino, kad procesas vyko kur kas paprasčiau – trečdalis įmonės darbuotojų pasiėmė atostogų.

"Atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka. Darbas organizuotas užtikrinant funkcijų tęstinumą", – patikslino E.Tamariūnas.

Gera žinia bent ta, kad atostogauti nusprendusiems Kelių direkcijos valdininkams nebuvo mokėtos naujametės išmokos.

"Ne, naujametinės (kalėdinės ar metų pabaigos) premijos nebuvo išmokėtos", – į klausimą atsakė E.Tamariūnas.

Direkcijoje švilpavo vėjai?

Kuriozinė situacija valstybės įmonėje sudomino Seimo narį Eugenijų Gentvilą.

"Kyla klausimas – koks skirtumas tarp teisėto nebuvimo darbo vietoje ir tiesiog darbo neatlikimo? Darbas turi būti atliktas. Galima imti tėvadienius, mamadienius, laisvadienius, kaip ir numato teisės aktai, bet dėl to neturi nukentėti darbas pačioje įmonėje. Už tai atsako įmonės vadovybė. Panašu, kad direkcijoje vėjai švilpavo tarpušvenčiu", – stebėjosi E.Gentvilas.

Eugenijus Gentvilas: panašu, kad direkcijoje vėjai švilpavo tarpušvenčiu.

Jis patikino, kad valstybinėse įstaigose ar valstybės įmonėse tokia praktika išties gyvuoja ir tai daugelio jau net ir nebestebina.

"Mes prieisime tą momentą, kai iš tiesų kils diskusijos dėl kalėdinių atostogų įteisinimo. Privačiose įmonėse taip jau yra. Bet kol nėra tai įteisinta, į darbą reikia eiti. Dėl manęs 41 procentas darbuotojų gali pasiimti laisvas dienas. Bet įmonės veikla dėl to neturi strigti ar net sustoti", – pabrėžė E.Gentvilas.

Kelią praminė šalies gėda

Mes prieisime tą momentą, kai iš tiesų kils diskusijos dėl kalėdinių atostogų įteisinimo. Privačiose įmonėse taip jau yra.

Kol valstybės įmonės darbuotojai atostogavo, tarpušvenčiu kelios dešimtys vairuotojų socialiniame tinkle liejo įniršį dėl šios įmonės neveiklumo.

Valstybinės reikšmės kelyje Nr. 141 gruodžio viduryje net dvidešimčiai vairuotojų teko arba kviesti specialiąją techniką, kad nutemptų mašinas, arba pakelėje patiems montuoti atsarginius ratus dėl siaubingose duobėse suplėšytų padangų ir sugadintų ratlankių.

Situacija pasikartojo ir praėjusį savaitgalį, dar dešimt automobilių vairuotojų patyrė nuostolių.

Nors valstybės įmonė "Kelių priežiūra" tikino, kad duobes lygino keturias šventines dienas, vakar ir vėl dešimt automobilių stojo pakelėje dėl sugadintų padangų.

Vienas vairuotojas vakar ryte socialiniame tinkle tikino, kad iš vakaro dar matė kelininkų paliktus įspėjamuosius ženklus, tačiau pavakare jų nebeliko, tad padangos vėl sproginėjo.

Požiūris: Kelių direkcijos darbuotojai tarpušvenčiu atostogauja. Į užklausą, kada bus atlyginta žala už sugadintas padangas, valdininkai atsakė, kad atsakymo teks palaukti 20 darbo dienų. Vytauto Liaudanskio nuotr.

"Ar ilgai žmonės tais krateriais turės važinėti?" – klausė vairuotojas.

Klausimai dėl šalies gėda vadinamo valstybinės reikšmės kelio pirmadienį buvo siųsti tiek įmonei "Kelių priežiūra", tiek Automobilių kelių direkcijai. Direkcijos atstovai atsakymų nepateikė.

Įmonės "Kelių priežiūra" Komunikacijos skyriaus vadovė Giedrė Čekavičienė atsakyme pažymėjo, kad kelininkai kaip įmanydami stengėsi lopyti duobes.

"Mūsų įmonė, atsiradus duobėms, deda visas pastangas operatyviai problemą spręsti, tačiau duobių užtaisymas – tik laikinas sprendimas, reikalingas kelio remontas. Dėl jo sprendimus priima valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija, – tikino G.Čekavičienė.

Mums patiems pabodo, jau kelias dienas iš eilės lopome, o naudos jokios nėra. Kelią remontuoti reikia. Jis priklauso Kelių direkcijai. O visi ant mūsų pyksta.

Į duobę – asfalto luitai

Antradienio rytą žurnalistai patys įsitikino, kad valstybinės reikšmės kelio Nr. 141 pakelėje vėl stovėjo du automobiliai sugadintomis padangomis.

Šalia jų duobes taisė įmonės "Kelių priežiūra" darbininkai, sukinėjosi policijos ekipažas.

"Jūs pažiūrėkite, kaip mes dirbame – mums duoda šalto asfalto gabalus, mes juos kastuvu ir laužtuvu turime smulkinti apie 15 minučių. Tada dar juos stengiamės atšildyti naudodami dujų balioną. Kiek čia laikys? Iki pirmų šalčių. Mums patiems pabodo, jau kelias dienas iš eilės lopome, o naudos jokios nėra. Kelią remontuoti reikia. Jis priklauso Kelių direkcijai. O visi ant mūsų pyksta", – nuoskaudą liejo darbininkai.

Absurdas: darbininkai, lopantys valstybinės reikšmės kelią, net neslėpė, kad tai – tik laikinas sprendimas, reikia naujos asfalto dangos, o ne remonto. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Atsakys po mėnesio

Seimo narys E.Gentvilas tikino puikiai žinantis šį valstybinės reikšmės kelio Klaipėda–Šilutė–Jurbarkas–Kaunas ruožą.

"Jau pirmąjį kartą, kai dvidešimt automobilių sugadino padangas, Kelių direkcija turėjo reaguoti", – stebėjosi E.Gentvilas.

Tačiau panašu, kad greitos reakcijos kol kas nebus.

Vienai vairuotojai, užregistravusiai policijoje įvykį ir pateikus pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, Kelių direkcijos atstovai atrašė, kad atsakymas bus pateiktas per 20 darbo dienų.

Valstybinės įmonės yra įjungusios kvailio režimą. Ir tai pasireiškia požiūriu į klientus. Jie turi monopolį, ir tiek.

"Dvidešimt darbo dienų – tai yra mėnuo. Na, atsakys, kai ten visi baigs atostogauti. Bet taip neturi būti. Automatiškai atsakymas turi būti paruoštas. Tiek žmonių nuostolius patyrė. Pamenu vieną įvykį, kai dar buvau Klaipėdos meru. Nuo savivaldybei priklausančio pastato nukrito čerpės ir sudaužė priekinį gyventojo automobilio stiklą. Žmogui nebuvo daug vargo, sprendimas kompensuoti nuostolius iš karto buvo priimtas", – prisiminė E.Gentvilas.

Išgirdęs, kad per gruodį jau kelios dešimtys gyventojų patyrė nuostolių, Seimo narys stebėjosi darbuotojų abejingumu.

"Valstybinės įmonės yra įjungusios kvailio režimą. Ir tai pasireiškia požiūriu į klientus. Jie turi monopolį, ir tiek. Kvailio režimą esu pastebėjęs ir kai kurių valstybinių įmonių elgesyje su pačia valstybe. Ne veltui rašiau, kad uodega vizgina šunį, kalbėdamas apie baltarusiškų kalio trąšų tranzito skandalą. Neteikiama informacija arba vykdoma sava politika", – kalbėjo E.Gentvilas.

Tokius pat monopolininkų elgsenos požymius E.Gentvilas mato ir energetikos sistemoje.

"Energetikos sistemos įmonės pareiškė, kad tam tikra informacija yra konfidenciali, ir jos neteikė net Seimo nariams. Prieš porą metų buvau Energetikos komisijos nariu ir mane pribloškė monopolinę padėtį turinčios įmonės atsisakymas teikti informaciją. Pati valstybė įkuria įmonę ir net informacijos negali gauti", – sakė E.Gentvilas.

Vykdo specialųjį įpareigojimą

Lietuvos automobilių kelių direkcija taip pat vykdo valstybės specialųjį įpareigojimą.

Mano galva, valstybės ar savivaldybės įmonės turi veikti ten, kur darbų negali atlikti privatus sektorius.

Ši įmonė valdo valstybinės reikšmės kelius, organizuoja ir koordinuoja saugių eismo sąlygų užtikrinimą, įgyvendina eismo saugumo priemones valstybinės reikšmės keliuose.

"Kalbant apie konkrečią situaciją dėl žmonių patirtų nuostolių duobėtame kelyje, tai yra visiškas neveikimas. Mes prisižaidėme su valstybinėmis, monopoliją turinčiomis, įmonėmis. Mano galva, valstybės ar savivaldybės įmonės turi veikti ten, kur darbų negali atlikti privatus sektorius", – teigė E.Gentvilas.

Pasak jo, valstybinių įmonių ar įstaigų ir įstaigėlių, prisišliejusių prie kitų valstybinių įmonių, yra per daug.

"Prikuriame, o po to džiūgaujame, kaip gerai dirba valstybinės įmonės ir kokie puikūs jų pelnai. O pelnai atsiradę dėl kelių priežasčių. Viena jų – nusiaubiamas privatus sektorius. Privatus sektorius sužlugdomas, nukonkuruojamas arba supirkinėjamas. Prieš pusantrų metų Lietuvos valstybės valdoma energetikos įmonių grupė nusipirko du privačius vėjo jėgainių parkus pajūryje ir taip sunaikino konkurentus. Bent tokius procesus aš mačiau energetikos srityje, bet, matyt, jau laikas kalbėti apie situaciją ir kelių priežiūros srityje", – pastebėjo E.Gentvilas.

Sutrukdė nepalankios meteorologinės sąlygos

Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadybininkas Saulius Jansonas teigė, kad už valstybinės reikšmės kelių priežiūros darbus yra atsakinga įmonė "Kelių priežiūra", kuri juos atlieka pagal norminiuose dokumentuose nustatytus reikalavimus.

"Kelių direkcijos eismo informacijos skyrius, sulaukęs pranešimų dėl pažaidų minėtame kelio ruože, informaciją nedelsiant perdavė įmonei "Kelių priežiūra". Kaip mus informavo AB "Kelių priežiūra", šiuo metu minimo kelio 141 Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda ruožas yra nuolat tvarkomas užtaisant pažaidas. Vairuotojai papildomai informuojami įspėjamaisiais ir greitį ribojančiais kelio ženklais. Sutvarkyti išdaužas ties tiltu ir ant tilto buvo suplanuota anksčiau, tačiau pastaruoju metu nebuvo galimybės jų atlikti dėl nepalankių meteorologinių sąlygų. Kaip mus informavo AB "Kelių priežiūra", kelio pažaidų atsiradimą lemia esama kelio būklė ir besikeičiančios oro sąlygos. Pavyzdžiui, temperatūrai svyruojant apie / virš 0 Celsijaus, į plyšius asfaltbetonyje patekęs vanduo šaldamas tiesiog suplėšo kelio dangą, dėl ko atsiranda pažaidos, kuriose asfalto gabalai važiuojančių automobilių dar labiau išjudinami iš išstumiami lauk. Detalesnės informacijos apie vykdomus darbus ir pažaidų atsiradimo priežastis rekomenduojame kreiptis į įmonę "Kelių priežiūra", – teigė S. Jansonas.

"Atkreipiame dėmesį, kad dėl žalos atlyginimo nukentėjusieji turi kreiptis į įmonę "Keli priežiūra", prieš tai atlikę atitinkamus privalomus veiksmus Kelių policijoje (įvykio fiksavimas) ir draudimo bendrovėje (žalos dydis). Papildomai primename, jog Lietuvos Respublikos Kelių eismo taisyklės nurodo (KET): „127. Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. 128. Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams"", – vardijo S. Jansonas.

Kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos vadybininko teigimu, apie situaciją kelyje galima informuoti Kelių direkciją e. paštu blogi.keliai@lakd.lt arba paskambinus trumpuoju numeriu 1871 bei nemokamu numeriu 8 5 232 9600. Klausimus galima pateikti tiesiai ir AB "Kelių priežiūra" e. paštu: kp.centras@keliuprieziura.lt.