Klaipėdos uostas pasiekė tokį lygį, kad nauji krovinių išgabenimo laivais rekordai jau ypač ir nebestebina.

Sėkmingas mėnuo

Sėkmingas uostui buvo rugpjūčio mėnuo, per kurį krauta 2 mln. 697 tūkst. tonų krovinių. Tai net 11,2 proc. daugiau nei pernai.

Šiemet uoste gerokai daugiau nei pernai kraunama cukraus žaliavos (+ 262 proc.), metalo laužo (+ 147 proc.).
Tai yra mažesni krovinių kiekiai. Iš masinių krovinių rugpjūtį daugiau krauta birių ir suverstinių krovinių (+ 29 proc., iš jų natūralių ir cheminių trąšų + 128 proc.) konteinerių pagal TEU (+ 13.9 proc.), naftos produktų (+2 proc.). Tik jūrų keltais gabentų krovinių buvo 3,1 proc. mažiau nei pernai. Tai įtakos jau turėjo Rusijos paskelbtas maisto produktų embargas. 

Rugpjūtį užfiksuotas ir ypatingas atvejis. Uoste pakrautas rekordinis kiekis krovinio. Prie antrosios krantinės į tanklaivį „HS Alcina“ pripilta 104 tūkst. 86 tonos mazuto.

„Tokio didelio krovinio kiekio Klaipėdos uoste dar niekada nebuvome pakrovę. Iki šiol rekordu laikytas tanklaivis „Aegean Harmony“, pernai lapkritį iš Klaipėdos uosto išgabenęs 92 tūkst. 316 tonų naftos produktų“, – teigė Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna.

Laivas „HS Alcina“ buvo pakrautas iki 12,7 metro gramzdos.

Ar tokia laivo krova jau yra galimybių ribos?

Esant palankioms oro sąlygoms ir padidėjusiam uosto vandens lygiui, gali būti išleisti laivai ir su dar didesniu krovinio kiekiu.

Dar didesnės krovos galimybės atsivers, kai bus rekonstruoti uosto vartai, pasukant laivų įplaukimo kampą, ir papildomai išgilinta akvatorija. Tuomet galės būti kraunami laivai iki 15 metrų grimzlės. Toks tanklaivis galėtų išgabenti per 130 mln. tonų naftos produktų.

Šiuo metu Lietuvoje tokius laivus gali priimti tik Būtingės naftos terminalas. Daugiausiai krovinio 135 tūkst. tonų šiame terminale buvo pakrauta į tanklaivį "Mastera".

Jei ne naftos produktai...

Galima sakyti, kad 2014 metai yra sėkmingi Klaipėdos uostui. Per aštuonis mėnesius krauta 23,3 mln. tonų krovinių. Tai 4 proc. daugiau nei pernai.

Beveik visų Klaipėdos uosto krovinių krova geresnė nei pernai: bendras birių ir suverstinių krovinių krovos augimas + 22,2 proc. (šiemet iš viso krauta 10,7 mln. tonų), generalinių arba įvairių krovinių augimas – 7,4 proc. (šiemet iš viso krauta – 7,57 mln. tonų). Vienintelių naftos produktų krovos kritimas siekia 23,9 proc. (šiemet iš viso krauta – 5 mln. tonų). Naftos produktų krovos atsilikimas dar didesnis buvo nuo metų pradžios. Pastaraisiais mėnesiais naftos produktų krova atsigavo ir netgi lenkia atskirus praėjusių metų mėnesius.

Latvijos žiniasklaidoje pripažįstama, kad dalis naftos produktų krovinių iš Baltarusijos pasuko į Klaipėdos uostą.
Klaipėda tarp rytinės Baltijos šalių uostų yra lyderė kraunant trąšas, konteinerius, jūrų keltais gabenamus arba ro ro krovinius, netgi grūdus.

Pagal bendrą krovą Klaipėdos uostas tarp rytinės Baltijos šalių uostų tvirtai žengia antroje vietoje po Rygos.

Kaimynų pasiekimai

Rytinės Baltijos jūros regione daugiausiai krovinių per 8 mėnesius krovė Rygos uostas – 26,66 mln. tonų. Tai 14,2 proc. daugiau nei pernai.

Pagrindiniai Rygos uosto kroviniai – rusiškos anglys – 9,8 mln. tonų ir naftos produktai – 6,7 mln. tonų. Anglių krova didėjo 8 proc., naftos produktų – net 34,1 proc.

Tačiau dėl šių krovinių daugiausiai nerimo kyla Latvijos logistikos asociacijos valdybos pirmininkui Normandui Kruminšui.

"Latvijos tranzitas "pasodintas" ant dviejų adatų – naftos produktų ir anglies. Abiejų srautų stabilumas priklauso nuo politinio fono. Reikalui esant, Kremliui nebus sunku nukreipti tuo krovinius į savus uostus. Ir anksčiau ar vėliau tai įvyks", – dėstė N.Kruminšas.

Iš kitų krovinių Rygos uoste išsiskiria konteineriai. Jų krauta 250 tūkst. TEU. Konteinerių krovos augimas Rygos uoste beveik stabtelėjo. Jis buvo tik 1,1 proc. didesnis nei pernai.

Klaipėdos uoste krauna beveik 291 tūkst. TEU konteinerių. Pagal konteinerių krovą Rygos uostą vejasi Talinas. Jo konteinerių krova šiemet per 8 mėnesius siekė 177 TEU. Tai 4,7 proc. daugiau nei pernai. Bendra Talino uosto krova pasiekė 19,4 mln. tonų. Tai vos 0,2 proc. daugiau nei pernai.

Regione kilusi politinė įtampa, kuri susijusi su įvykiais rytų Ukrainoje, krovinių srautams didesnės įtakos dar neturėjo. Pavyzdžiui, Ukrainoje per 8 mėnesius krauta 91,3 mln. tonų krovinių. Tai 7,4 proc. daugiau nei pernai. Dėl Rusijos krovinių perorientavimo toliau mažėjo Suomijos uostų krova. Iš Rusijos tranzito išgyvenantis Hamina-Kotkos uostas per 8 mėnesius krovė 9,1 mln. tonų krovinių. Tai 5,6 proc. mažiau nei pernai.

Pačios Rusijos uostai Baltijos jūros baseine per 8 mėnesius padidino krovą 5,5 proc. Ji siekė 149,8 mln. tonų. Ust Lugos uostas krovė 49,4 mln. tonų (22,3 proc.), Sankt Peterburgo – 41 mln. tonų (+ 8,3 proc.), Primorsko – 37,3 mln. tonų (-12,4 proc.), Visocko – 12,1 mln. tonų (+9,9 proc.), Kaliningrado – 9 mln. tonų (-0,4 proc.).