Klaipėdos universitetinės ligoninės radioterapeutams – naujas etapas

  • Teksto dydis:

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai radioterapeutai atskleidė naują puslapį onkologinių pacientų gydyme. Šios srities specialistų konferencijoje uostamiestyje buvo pristatytos klaipėdiečių ir kolegų iš visos Lietuvos naujovės bei įgyta patirtis.

Apžvelgė įgyvendintas naujoves

Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) ir Lietuvos spindulinės terapijos sąjungos (LSTS) organizuota konferencija pirmą kartą po pandemijos vyko gyvai.

Kaip sakė LSTS prezidentė, KUL Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė dr. Aista Plieskienė, konferencija skirta radioterapijos naujovėms Lietuvoje. Pastarieji metai šalies gydytojams onkologams radioterapeutams yra labai svarbus laikotarpis, nes visi šalies radioterapijos centrai jau įgyvendino onkologijos radioterapijos paslaugų teikimo optimizavimo ir linijinių greitintuvų atnaujinimo 2017–2021 m. planą bei atnaujino didžiąją įrangos dalį. Kolegos konferencijoje dalijosi informacija, koks centras kokią įrangą atnaujino, kiek patirties jau sukaupė ir kokią naudą tai atneša onkologiniams pacientams.

„Radioterapija dažnai trunka keletą savaičių, o kartais net porą mėnesių. Pacientai į procedūras atvyksta kaip į darbą – penkis kartus per savaitę. Ilgai bendraudami turime galimybę labiau pažinti juos, suprasti, kaip jie jaučiasi, į ką reaguoja, kas juos vargina, o kas – ramina. Mūsų komanda geriausiai žino, kokie yra onkologinių pacientų poreikiai, o mūsų vienas svarbiausių tikslų – paciento gerovė ir pasitikėjimas radioterapijos specialistų komanda“, – pabrėžė A.Plieskienė.

Atvėrė naujas galimybes

Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė gausiai susirinkusiems kolegoms iš visos Lietuvos pristatė pranešimą apie šiuolaikinę radioterapiją KUL.

Praėjusių metų rudenį KUL radioterapijoje pradėtas naujas etapas – instaliuotas naujas ir modernus linijinis greitintuvas. Prieš tai buvo išmontuotas senasis aparatas, didžiuliu krūviu dirbęs 11 metų.

Instaliavus naująjį linijinį greitintuvą ir įdiegus įmantriausius vaizdais valdomos, moduliuojamo intensyvumo bei stereotaksinės kūno radioterapijos metodus, onkologinių ligonių gydymas tapo greitas ir efektyvus. Pacientui procedūra tampa vis trumpesnė, patogesnė ir mažiau kartų tenka lankytis ligoninėje. A.Plieskienė iš kasdienės praktikos pastebi, kad įsigijus naująjį įrenginį atsirado ir daugiau modernių galimybių gydyti plaučių, krūties, galvos ir kaklo, prostatos, kasos piktybinius navikus. Viena svarbiausių naujovių – įdiegtas kvėpavimo kontrolės metodas, kai navikas arba jo guolis po operacijos švitinamas sulaikius kvėpavimą gilaus įkvėpimo fazėje arba tik tam tikroje kvėpavimo fazėje. Pavyzdžiui: plaučių navikai mažiausiai juda iškvėpus, o, giliai įkvėpus, išsipūtęs plautis nustumia širdį nuo krūtinės ląstos sienos ir, skiriant kairės krūties vėžio radioterapiją, dar labiau apsaugomi svarbūs kritiniai organai. Dar daugiau naujovių ji atskleidė kalbėdama apie galimybę kontroliuoti naviko judėjimą pačios radioterapijos procedūros metu, kai galutinis rezultatas leidžia realizuoti didesnę dozę į naviką, pasaugant aplinkinius sveikus audinius ir organus.

„Galvos smegenų radiochirurgijoje ir stereotaksinėje radioterapijoje žengiame pirmuosius žingsnius ir jie yra džiuginantys. Smagu kontrolinėje magnetinio rezonanso tomogramoje po poros mėnesių matyti visiškai sunaikintas galvos smegenų metastazes. Glaudžiai bendradarbiaudami su neurochirurgais, atrenkame pacientus su keliomis vėžio metastazėmis ir skiriame radiochirurginį metodą. Anksčiau tokius pacientus siųsdavome kolegoms į didžiuosius centrus“, – apie atsivėrusias naujas galimybes kalbėjo KUL Radioterapijos ir branduolinės medicinos centro vadovė.

Krūties vėžio radioterapija daliai pacienčių sutrumpėjo iki trijų savaičių, tad pacientėms, kurių sulaukiama iš viso Vakarų Lietuvos regiono, tenka mažiau kartų atvažiuoti procedūroms.

Klaipėdoje mūsų laukia radikaliai kita radioterapijos ateitis.

„Klaipėdoje mūsų laukia radikaliai kita radioterapijos ateitis. Svarbiausia, kad mūsų procedūros – gerokai patogesnės pacientams, daugėja gydymo galimybių ir gerėja paslaugų prieinamumas. Mažiau pacientų važiuos į kitus centrus, nes visas naujausias radioterapijos paslaugas gaus arčiau namų“, – reziumavo dr. A.Plieskienė.

Per metus linijiniais greitintuvais procedūros atliekamos tūkstančiui pacientų. Per pandemiją šis skaičius sumažėjo tik dešimtadaliu. Įvairiausio profilio brachiterapijos procedūrų per metus atliekama apie 500.

KUL centro artimiausiuose planuose – atnaujinti ir brachiterapijos įrangą. Brachiterapija – spindulinės terapijos gydymo metodas, kai jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis priartinamas prie piktybinio naviko arba įterpiamas į jį. Brachiterapijos metu galima skirti dideles spindulinės terapijos dozes į naviką, kartu apsaugant sveikus audinius nuo nepageidaujamo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio.

KUL nuotr.

Virš pacientų – vaizdai iš gydytojos kiemo

Kartu su atnaujinta įranga KUL Radioterapijos ir branduolinės medicinos centre siekta sukurti ir jaukią aplinką pacientams. Vos įžengus į skyrių, pasitinka akių ligų gydytojos Jurgitos Juotkienės fotografijos jūros tema, o bunkeryje, kur atliekamos švitinimo procedūros, ant specialaus stalo atsigulę pacientai žvelgia į „dangų“, lietuviškos gudobelės ir riešutmedžio vaizdą iš gydytojos A.Plieskienės namų kiemo – virš aparatūros pakabintos specialios šviesą praleidžiančios plokštės su šiomis fotografijomis.

Pasak centro vadovės, tik radioterapijos komanda supranta naujos įrangos subtilumus, o pacientams, kurie per ilgalaikius apsilankymus tampa vos ne bičiuliai, svarbūs kiti dalykai.

„Ar mūsų pacientai pastebi dangų virš savo galvų? Pirmos procedūros būna labai įtemptos, pacientams kyla daug klausimų. Mes matome, kokie jautrūs pirmi jų apsilankymai pas mus. Pastebime, kad pacientai nemėgsta tamsos, tad dangaus, lietuviškos gudobelės ir riešutmedžio vaizdais norime juos nuraminti ir suteikti jaukumo.

Žinoma, labai svarbu ir pasitinkančios komandos narių akys, kuriose atsispindi didžiulis noras padėti. Mūsų komandoje žmonės dirba iš pašaukimo. Visuma lemia ramybę, padrąsinimą ir pasitikėjimą profesionalais“, – kalbėjo A.Plieskienė.

Prisiminė „karą su nežinomu priešu“

Apie iššūkius radioterapijoje per COVID-19 pandemiją kalbėjęs KUL gydytojas onkologas radioterapeutas Andrius Repečka šį laikotarpį pavadino istoriniu.

„Daugėjant susirgimo atvejų, daug planinių chirurginių ir kitų paslaugų buvo stabdoma, o mes negalėjome stabdyti mūsų tyliosios pandemijos – onkologinių ligų gydymo ar vieną paslaugą pakeisti kita. Pirmosiomis dienomis kilę iššūkiai – personalo sauga ir apsauginių priemonių stoka. Dabar kai kuriuos momentus linksma prisiminti, tačiau visai neseniai ši situacija kėlė visai kitokias nuotaikas“, – pasakojo A.Repečka.

Jis pripažino, kad panašaus laikotarpio nenorėtų išgyventi dar kartą: „Ėjome į karą nežinodami, su kuo teks kariauti.“

2020-ųjų balandį buvo stabdoma stacionarinė pagalba ir teikiamos tik ambulatorinės paslaugos. Deja, dalis pacientų neturėjo galimybių gauti tokį gydymą.

Radioterapijos korpusas nuolat vadinamas bunkeriu, tačiau per COVID-19 laikotarpį šis nuošaliau esantis pastatas su dviem įėjimais pasitarnavo, nes buvo lengviau kontroliuoti pacientų srautus. Buvo skiriama daugiau laiko procedūrai ir dezinfekcijai.

„Elementariausias dalykas, padėjęs apsisaugoti patiems ir apsaugoti pacientus, buvo kasdienis kūno temperatūros matavimas. Buvo nemažai atvejų, kaip pavykdavo išsiaiškinti naujus kovido atvejus vien dėl pakilusios temperatūros. Per pandemiją iki omikron atmainos besimptome forma susirgo tik 2 darbuotojai. Vakcinavimo pradžia radioterapeutams, kaip ir kitiems medikams, atnešė atsikvėpimą ir drąsą dirbti toliau“, – pasidžiaugė gydytojas



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių