Klaipėdos ugniagesiai kviečia į svečius

Laukia ištisus metus

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė pasakojo, kad šiuose susitikimuose per metus apsilanko daugiau negu du tūkstančiai vaikų.

Šeštadieniais nuo 10 iki 12 val. žmonės laukiami visuose trijuose Klaipėdoje esančiuose padaliniuose, registracija nevykdoma.

Ši iniciatyva jau kelerius metus vyksta visoje Lietuvoje.

„Tėveliai ir vaikai gali susipažinti su veikla, technika, įranga ir tuo pat metu pasikalbėti apie saugumą namuose, gamtoje, vasarą – apie maudymosi sezoną, kaip gelbėtis, kaip elgtis pastebėjus skęstančius žmones“, – vardijo A. Maslauskienė.

Yra dvi kategorijos

Vyriausioji specialistė išskyrė dvi kategorijas žmonių, apsilankančių pas ugniagesius gelbėtojus.

„Viena – ta, kuriems viskas yra įdomu. Pavyzdžiui, buvęs ugniagesys pasakojo, kad dirbo prieš daugybę metų, daug kas pasikeitė, bet jam vis tiek įdomu pamatyti priemones, darbo inventorių, pasišnekėti. Žmonėms aktualus gesintuvų panaudojimo klausimas. Vieni nori juos purtyti, kratyti, vartyti į šonus. Įdomiausios žmonėms pirminės gesinimo priemonės, tai, kaip reikėtų tiksliai jas panaudoti. Aišku, įdomūs ir dūmų detektoriai, žmonės klausia, ar gali juos kabinti virtuvėje. Aktualūs ir kiti niuansai“, – sakė A. Maslauskienė.

Žmonės net neįsivaizduoja, kokių kuriozinių situacijų gelbėtojai mato.

Ne visi apsilankiusieji žino, kad ugniagesiai naudojasi ir dronais.

Kiti nustemba sužinoję, kiek vietos daugiabučio namo kieme reikia ugniagesių mašinai pasistatyti bei kodėl gyventojų prašoma nelaikyti automobilių prie pat laiptinių – prasidėjus gaisrui šie tampa kliūtimi.

„Ir yra kita kategorija žmonių, kuriems niekas neįdomu. Jų nuostata tokia, kad jiems vis tiek niekas nepadės. Dūmų detektoriai daliai žmonių yra savotiškas baubas, tad yra „antidetektorininkų“ kategorija. Jie mano, kad detektoriai juos filmuos, kad mes esą tuo suinteresuoti. Tokie žmonės pas mus neateina“, – kalbėjo pašnekovė.

Aurelija Maslauskienė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Dalijasi ir asmenine patirtimi

Pasak vyriausiosios specialistės, šie susitikimai – ne tik švietimo, bet tarsi ir savisaugos kursas, kurių metu ne tik dalijamasi informacija, bet ir patirtimis bei gyvybę gelbstinčiais patarimais.

„Žmonės net neįsivaizduoja, kokių kuriozinių situacijų gelbėtojai mato – būna kas nors žiedą užsimovė ir nebenusimauna, vaikai mamas ir tėčius į balkoną uždaro. Kiekvienas žmogus dar turi ir savo asmeninę patirtį. Tad tie apsilankymai skirti žmonėms, kurie domisi, kuriems rūpi jų ir artimųjų saugumas. Žmonės, kurie dalyvauja incidentuose, gali papasakoti tai, ko nepamatysi per televiziją ir neišgirsi bei niekur neperskaitysi“, – tikino A. Maslauskienė.