Klaipėdos švyturys lankytojams neatvertas

Svarbiausia seniausio ir pagrindinio Lietuvos švyturio paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą, tačiau jį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) planavo po remonto švyturio duris atverti ir visuomenei. Taip pat toliau bus užtikrinama švyturio navigacinė funkcija.

Švyturio remonto darbai beveik baigti, tačiau juos atliekant iškilo abejonių, ar objektas pajėgus atlaikyti didelius lankytojų srautus.

„Todėl pabaigus remontą nuspręsta padaryti ekspertizę. Ji ir padės apsispręsti, ar atverti visuomenei švyturį, nes remonto metu išryškėjo, jog švyturio būklė nėra tokia gera, kad jo lankymas būtų saugus žmonėms. Ekspertai turės įvertinti, kokias apkrovas švyturys pajėgus atlaikyti“, – teigė LTSA Komunikacijos skyriaus vadovė Eglė Kučinskaitė.

Prieš tai buvo nemažai diskusijų, ar prasminga iš viso leisti lankytojus į švyturį ir dėl greta esančių uosto strateginių įmonių bei paties uosto saugumo.

Tačiau esą šiuo konkrečiu atveju vertinama techninė švyturio dalis.

„Ekspertizę norime atlikti kuo greičiau, kad iki rugsėjo vidurio būtų aišku, kokia situacija, nes švyturys beveik suremontuotas, norime turėti sprendimą, kas toliau“, – pabrėžė E. Kučinskaitė.

Pastarąjį kartą švyturys buvo tvarkytas prieš 28 metus, tad per ilgą laiką įtrūko sienos, nusidėvėjo laiptai.

Per pusę metų trukusį beveik baigtą remontą buvo naujai išdažytas švyturio vidus – sienos, laiptai, pakeisti langai, sutvarkyta statinio išorė.

Švyturio remonto darbų maksimali kaina – beveik 138 tūkst. eurų.

Remonto darbus vykdė bendrovė „Svajonių statyba“.

Istorinis švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m.

Jis buvo vienas pirmųjų šiaurės rytų Baltijos jūros pakrantėje.

Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1950 m. atstatytas.