- Asta Dykovienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Drąsiausio tarpukario Lietuvos užsienio politikos žingsnio – Klaipėdos krašto prijungimo prie respublikos dalyviai grimzta į užmarštį. Šiandien tik besidomintieji istorija žino, jog vienas iš sukilimo organizatorių buvo tuometis šalies premjeras Ernestas Galvanauskas, o vienas iš aktyvių jo dalyvių – legendinis lakūnas Steponas Darius.
Kitokia versija
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus istorikė Zita Genienė neslėpė, kad sovietmečiu į Klaipėdos istoriją buvo žiūrima praleidžiant tam tikrus esminius dalykus.
Archyvinė medžiaga plačiajai visuomenei buvo neprieinama, net tarpukario spaudą galėjo skaityti tik tie žmonės, kurie tyrinėjo tą laikotarpį. Nors išeivijos spaudoje apie Klaipėdos sukilimą buvo plačiai rašoma, spausdinami atsiminimai.
"Taip jau susiklostė, kad sovietmečio istoriografijoje apie kai kuriuos garsius, Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos lėmusius asmenis mažiau kalbėta ir rašyta. Nes ir oficiali sukilimo versija buvo kita, esą Klaipėdos krašto gyventojai patys sukilo prieš prancūzus, ir jokio įsikišimo iš Lietuvos nebuvo", – pasakojo Z.Genienė.
Nuo premjero iki lakūno
E.Galvanauskas – vienas iš Klaipėdos sukilimo svarbiausių organizatorių ir rėmėjų. Būtent jo vadovaujama Lietuvos vyriausybė parengė krašto prijungimo prie Lietuvos dirvą šalyje ir tarptautinėje erdvėje.
E.Galvanauskas atstovavo Lietuvai 1923 m. kovo 24 d. Paryžiuje prasidėjusiose derybose dėl Klaipėdos krašto konvencijos.
Jis po krašto perėmimo apsigyveno Klaipėdoje ir metus vadovavo uosto valdybai, buvo Klaipėdos mokytojų draugijos pirmininkas. E.Galvanausko rūpesčiu buvo pertvarkyta Klaipėdos medžio pramonė, įkurta Statybos bendrovė aprūpinti butais lietuvių darbininkus.
E.Galvanauskas įkūrė Klaipėdos amatų mokyklą, buvo "Ryto" spaustuvės ir leidyklos valdybos narys, pirmasis Klaipėdos laikraščio "Vakarai" redaktorius.
Dar vienas veiklus Klaipėdos sukilimo dalyvis – legendinis lakūnas Steponas Darius, kuris po daugiau nei 10 metų kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu "Lituanica" vieni pirmųjų pasaulyje perskrido Atlanto vandenyną. S.Darius kartu su sukilėlių būriu 1923 m. sausio 15 d. taip pat įžengė į Klaipėdą.
Persona non grata?
Sovietmečiu istorikai, kurie tyrinėjo Klaipėdos sukilimą, ne itin plačiai rašė ir apie pagrindinį šios karinės operacijos vadą Joną Budrį-Polovinską.
Ir tai esą natūralu, nes J.Budrys tuo metu gyveno JAV, jo biografija buvo gana "sudėtinga". Jis – buvęs nepriklausomos Lietuvos žvalgybininkas ir diplomatas 28 metus nuo 1936 m. lapkričio 11 d., kai buvo paskirtas Lietuvos generaliniu konsulu JAV, liko šiose pareigose.
Tačiau būtent J.Budrys, atsisakius daugeliui Lietuvos karininkų, paskirtas vadinamojo Klaipėdos sukilimo kariniu vadu ir pakeista pavarde vadovavo Kaune suformuotai Ypatingosios paskirties rinktinei, 1923 m. sausio pradžioje įžengusiai į Klaipėdos kraštą.
1924 m. spalio 21 d. prezidento dekretu J.Budrys paskirtas pirmuoju Klaipėdos krašto gubernatoriumi. Jis kaip ir daugelis kitų sukilėlių ilgą laiką dėl istorinių aplinkybių buvo nustumtas į užmarštį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aitvarų festivalyje – linksmybės, žaidimai ir nuotykiai
Antrus metus iš eilės Klaipėdoje vasara pasitinkama aitvarų festivaliu „Vėjų vėjai“. Šimtai klaipėdiečių šiandieną į dangų paleis daugiau negu pusę tūkstančio savo rankomis pagamintų aitvarų. ...
-
„Mano būstas“ uostamiestyje surengė Europinę kaimynų dieną5
Penktadienio vakarą klaipėdiečiai pasitiko švęsdami Europinę kaimynų dieną, ją pirmą kartą uostamiestyje suorganizavo bendrovė „Mano būstas“. ...
-
Klaipėdos LEZ pradedamos naujos „Mestillos“ gamyklos statybos10
Penktadienį Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtos biodyzelino gamintojos „Mestillos“ naujos rapsų perdirbimo gamyklos statybos. ...
-
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos dviračių tako, sutvarkyta atkarpa Smiltynė–Juodkrantė
Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. ...
-
Kuršių mariose gaišta žuvys: ar reikėtų nerimauti?4
Kuršių mariose ir uoste nemažai kritusių žuvų. Bet aplinkosaugininkai sako, kad nerimauti nereiktų. Esą žuvys dūsta dėl karščių vandenyje sumažėjus deguoniui ir dėl žydinčių dumblių išskiriamų toksinų. ...
-
Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas23
Penktadienį Palangoje atidarytas didžiausias Vakarų Lietuvoje elektromobilių įkrovimo parkas. ...
-
Karštis žada trauktis1
Nebūdingas gegužei karštis gerokai pakenkė kai kurių žmonių sveikatai. Panašu, kad jau artimiausiomis dienomis turėsime atokvėpį nuo kaitros, o šilumą mėgstantiems gali būti pernelyg vėsu. ...
-
Klaipėdiečiams apkarto restorano kaimynystė: pasiskundė savivaldybei8
Liepų gatvės gyventojai skundžiasi restorano „Čili pica“ kaimynyste. Neapsikentę vaizdelių vidiniame kieme, žmonės pasiskundė savivaldybei. ...
-
Nuspręsti dėl rūkymo gali ir vienas gyventojas10
Klaipėdiečiai šiais metais už rūkymą balkonuose negavo nė vienos baudos. Nors nusiskundimų apie rūkančius asmenis daugiabučių balkonuose vis pasitaiko internetinėje erdvėje, tačiau klaipėdiečiai drausti vieni kitiems rūkyti balkonuose n...
-
Klaipėdos architektai konkurencijos nebijo?5
Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos valdybos pirmininkas Mantas Daukšys miesto tarybos posėdyje politikams priminė, jog iki kitų metų uostamiestyje turi atsirasti Urbanistinių kompetencijų centras, tačiau esą jo k...