Klaipėdos rajone – mūšis dėl šaltinio

Kas nugriovė laiptus?

Neseniai kažkas nugriovė laiptus, vedusius šaltinio link. Kas tai padarė, iki šiol nėra aišku.

Tuojau po to kilo diskusijos internete, nes šaltinį mėgstantys lankyti atvykėliai buvo šokiruoti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ susikūrė grupė „Drauge atkursime Eketės šaltinį“.

Diskusijose įvardinti tikslai – surengti talką, atstatyti ir prižiūrėti Eketės šaltinį.

Buvo net paruošti informaciniai plakatai, kuriuos iniciatyvinė grupė rengėsi pakabinti kelyje šaltinio link ir prie Rimkų šaltinių, kad juos matytų užsukantieji ten vandens.

Nuvertė: vandens vis atvažiuojantys žmonės nustebo išvydę, kad kažkas išardė šaltinio link vedančius laiptus. Skaitytojo nuotr.

Tačiau visi šie planai pribloškė sklypo, kuriame yra šaltinis, savininkę.

Moteris puolė skambinti policijai, kad ši išsiaiškintų, kas kuria planus veiklai privačioje teritorijoje.

Ginčas tarp lankančiųjų Eketės šaltinį ir privačių žemių savininkų jau yra įsisenėjęs.

Pati šaltinio sklypo savininkė gyvena uostamiestyje. Tačiau gretimo sklypo šeimininkė nuolat stebi šaltinio lankytojus.

„Niekas nenori suprasti mūsų pozicijos. Vandens atvažiuoja labai įvairūs žmonės. Nepykstu, kai atvyksta jauna mama su vaikučiu, dar ir kitų paliktas šiukšles surenka. Bet kaip reaguoti, kai prie šaltinio suvažiavę žmonės tuštinasi, šlapinasi, o išgirdę pastabą, dar ir pasiunčia?.. Kas būtų patenkintas?“ – piktinosi kaimyninio sklypo savininkė Alvyra.

Skambučiai – policijai

Moteris pasakojo, kad prieš dieną policijai skambino šaltinio sklypo savininkė, o kitą dieną į policiją kreipėsi jau ir ji pati.

„Tą trečiadienį prie šaltinio suvažiavo keturios mašinos, būrys žmonių, ėmė ruoštis kažką čia daryti. Nejuokinga. Feisbuke jie čia ruošėsi firmą samdyti, tyrimus kažkokius šaltinio užsakė. Ką jie gali daryti svetimame sklype be savininko sutikimo? Viena moteriškių rėžė man, kad sudegins mane, daune mane išvadino. Tai ir paskambinau policijai. Sklypo savininkė iš vakaro manęs paprašė, kad jei tik pamatysiu daug žmonių, iškart skambinčiau policijai“, – pasakojo moteris.

Neaišku, ko atvykėliai norėjo, ar talką rengti, ar plakatus klijuoti, ar tik lankyti šaltinį.

Šioje istorijoje daug principų.

„Man nesvarbu – jie važinėja per privačius sklypus. Ir tai puikiai žino, tačiau atrėžia: „Na ir kas?“ Niekam nepatiktų, jei kažkas svetimas šeimininkautų jo žemėje ir dar prišiktų. Kaimynė nepajėgia kovoti, tačiau pati ne kartą važiuodavo, rinko šiukšles, pakabino lentelę, kad tai privati valda“, – kalbėjo moteris.

Teka iš melioracijos griovių?

Pats šaltinis yra miško paskirties žemėje, tačiau patenka į Kultūros paveldo teritoriją.

„Jei valstybė grąžino žmonėms mišką, reikėjo neformuoti sklypų, „išimti“ šaltinį iš sklypo ribų. Tada nebūtų kilę jokių konfliktų. Iš kur tas vanduo teka, niekas nežino, gal tai tik melioracinių griovių vanduo suteka. Bet šiuo metu šaltinis yra privataus žmogaus sklype, tad kaimynė ir pamėgino paaiškinti iniciatyvinei grupei, kad ji nuosavybės dokumentus turi, o visi susibūrimai veiklai privačioje teritorijoje nėra gerai, jie neturi tokių teisių“, – kalbėjo Alvyra.

Klaipėdos rajono savivaldybės Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus vedėja Ernesta Badalova informavo, kad sklypas, kuriame yra minimas šaltinis, tikrai yra privatus.

„Todėl visos iniciatyvos turi būti derinamos su sklypo savininku. Per sklypą eina servitutas, tačiau apie jo paskirtį ir naudojimą plačiau galėtų pakomentuoti Nacionalinė žemės tarnyba. Yra kilęs ginčas tarp privačių asmenų – norinčiųjų lankyti šaltinį ir privačių sklypų savininkų. Savivaldybė šioje situacijoje gali patarti eiti susitarimo keliu“, – tikino E. Badalova.

Abi pusės – emocingos

Pavyzdžiu, kaip vis dėlto galima susitarti, galėtų būti Klaipėdos rajono žvejų asociacijos iniciatyva.

Asociacija nuomoja Laukžemės tvenkinį, kuris buvo sutvarkytas, kapitaliai remontuota patvanka, o telkinys įžuvintas.

Tomas Navalinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

„Kai pradėjome veiklą, buvo lygiai tas pats – kas norėjo, ten ir važiavo, pylė šiukšles ir darė, ką tik nori. Pavyko susitarti ir su valdžia, ir su sklypų savininkais. Iš pradžių kaimyninio sklypo savininkė taip pat pyko, bet paskui įsitikino, kad mūsų kaimynystė yra naudinga. Mes kontroliuojame žvejus, žinome jų duomenis, už kiekvieną negražų poelgį jie gali sulaukti pylos. Pakrantės nušienautos, šiukšlės surinktos“, – pasakojo Klaipėdos rajono žvejų asociacijos valdybos narys Tomas Navalinskas.

Su vietiniais gyventojais žvejai taip pat turėjo pereiti aštrių kampų etapą.

„Akmenis, rąstus dėliojo ant keliukų. Suprantama, jie turi savo nuosavybę, ir niekas nenori, kad važinėtų svetimi. Bet pavyko rasti susitarimą ir taiką. Šaltinio istorijoje yra daug emocijų tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Šioje istorijoje daug principų. Aš kalbėjau su šaltinio sklypo savininke, ji ne prieš, kad jį lankytų žmonės, bet prieš, kad mašinomis važinėtų“, – pastebėjo T. Navalinskas.

Patys visuomenininkai akcentuoja, kad jų tikslas – šaltinio išsaugojimas ir įteisinimas.