Klaipėdos piliavietės sutvarkymas ir įrengimas kainuos mažiausiai 15 mln. litų, nors pradžioje kalbėta apie tris kartus didesnę sumą. Tai solidus užsakymas rangovams, kuriems pavyks laimėti konkursus šiems darbams.

Pirmam etapui – 3,3 mln. litų

Projekto „Esamų Klaipėdos pilies princo Friedricho ir princo Karlo bastionų rekonstrukcija, išvystant Mažosios Lietuvos istorijos muziejų“ pirmajame etape darbų suplanuota už 3,3 mln. litų.

Šią savaitę baigtas griauti sovietmečiu pastatytas silikatinių plytų pastatas, buvęs galvaninių elementų cechas. Toliau numatyta sutvarkyti aikštę, nužymėti buvusios pilies kontūrą.

Planuojama pastatyti informacinį centrą, kur būtų eksponuojama visa pilies atstatymo raida.

Po to bus konservuojamos archeologinės atodangos – apsaugant jas nuo kritulių.

Paraišką ES struktūrinių fondų lėšoms gauti reikėjo pateikti iki šių metų vasario 1 d. Planuota, jog ES skirs apie 1,5 mln. litų, savivaldybei tektų prisidėti 1,8 mln. litų. Pirmojo etapo pirmoji stadija – tik nedidelė viso projekto dalis, kurio viso vertė pradžioje buvo apie 40 mln. litų.

Dabar šios sumos gauti nebesitikima.

Finansavimas vilkinamas

Klaipėdos savivaldybės Investicijų ir ekonomikos departamento direktorius Ričardas Zulcas pripažino, kad dar gegužę miestas teikė papildomą paraišką Ūkio ministerijai dėl ES finansavimo konferencijų centro kūrimui buvusiame gynybiniame įtvirtinime, bet iki šiol negavo jokio atsakymo.

„Vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, nors piliavietė turi nacionalinės svarbos statusą, bet buvo skirtas tik 1,5 mln. litų finansavimas. Klaipėdai – tai labai maža suma, palyginti su tuo, kokie pinigai skiriami Vilniaus ar Kauno pilims tvarkyti“, – teigė R.Zulcas.

Valdininkas pripažino, kad savivaldybė dėl objektyvių priežasčių vėlavo parengti techninį projektą, tačiau Vyriausybės skirtos lėšos esą labai menkos uostamiesčiui.

Tikisi ministerijos pritarimo

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys neslepia, kad Vyriausybės skirtos lėšos piliavietei yra labai menkos, o ir pinigų nepavyko gauti visų iš karto. O darbų esą labai daug.

„Išvalysime teritoriją, nugriausime paskutinį pastatą, kuriame buvo automobilių dirbtuvės. Sutvarkysime ir paženklinsime bastioninį kontūrą. Pagal projektą atsiras želdynai, kažkaip reikės parodyti, koks buvo to kiemo užstatymas, kad vaikščiojantys žmonės galėtų suprasti buvusios pilies dydį“, – pasakojo J.Genys.

Pasak muziejaus direktoriaus, realiai visai piliavietei sutvarkyti reikėtų apie 15 mln. litų. Apie atstatymą jau nekalbama.

„Mes kreipėmės į Ūkio ministeriją dėl 11 mln. litų sumos, nes, kiek žinau, šiomis dienomis turi būti perskirstomi ES likučiai“, – palankaus sprendimo tikisi J.Genys.

Šiuo metu laukia du labai svarbūs darbai, kuriuos reikia atlikti artimiausiu metu: sutvarkyti kurtinas, įrengti konferencijų centrą, taip pat – Antrojo pasaulinio karo ekspoziciją po pylimu likusiame dažų sandėlyje ir kavinukę.

Taip būtų sutvarkyta ir pritaikyta rytinė piliavietės dalis. Antras labai svarbus momentas – šiaurinės kurtinos (gynybinių sienų tarp dviejų pilies bokštų) sutvarkymas. Teigiama, jog jei tai pavyktų padaryti, piliavietės patrauklumas labai padidėtų.

„11 mln. litų tam tikriausiai neužteks, bet jei gautume 15 mln., turėtume labiau patrauklų ir savo vertingosiomis savybėmis praturtintą objektą“, – įsitikinęs J.Genys.

Tikimasi, kad į šiuos planus pozityviai atsižvelgs Ūkio ministerija.

Teko pirmas užsakymas

Pirmajame etape darbus atlikti laimėjo bendrovė „Konsolė“, kitiems užsakymams bus skelbiami nauji konkursai.

Šią savaitę nugriautas galvaninis cechas, išgabenti teritorijoje stūksoję istoriniai laiveliai.

„Vėliau pradėsime remontuoti stogą, po juo yra kurtinų liekanos. Paskui atstatysime pačias kurtinas“, – tvirtino bendrovės „Konsolė“ direktorius gamybai Romas Dikšas.

Rangovai tvarkys aplinką, įrengs apšvietimą, visur, kur bus judinama žemė, ten bus atliekami ir archeologiniai tyrimai.

Tokie projektai – tarsi gelbėjimosi ratas statybos įmonėms, kurioms užsakymus gauti po ekonominio nuosmukio vis dar nelengva.