Klaipėdos naftos atstovė: SGD terminalo išlaikymas vartotojui praktiškai nekainuoja

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo Klaipėdoje išlaikymas vidutiniam buitiniam vartotojui kainuoja 1–3 centus už kubinį metrą dujų, o jo saugumo dedamosios kaina reikšmingai sumažėjusi, pristato terminalą prižiūrinčios „Klaipėdos naftos“ (KN) SGD komercijos skyriaus vadovė Jurgita Šilinskaitė-Venslovienė.

Pasak jos, I grupės buitiniams vartotojams – dujas naudojantiems maistui gaminti ir suvartojantiems iki 500 m3 dujų – terminalo išlaikymas kainuoja 1 ct/m3. Daugiau dujų ir šildymui jas vartojantys II ir III grupių gyventojai savo ruožtu moka 3 ct/m3.

„Jei pavyzdžiui, esate gaminantys namuose, verdate, kepate dujomis, mokate už jas, jūsų kainoje – 63 ct/m3 – terminalo kaina yra vienas centas“, – penktadienį Seime vykstančio jūrinio verslo ir politikos forumo „Klaipėda jūrinėje Europoje“ dalyviams pristatė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

„Kitose grupėse tai yra trys centai. Tai tikriausiai, net ir iki šios dienos, kai mes akivaizdžiai suprantame, kad SGD terminalas yra be galo svarbus, ta ekonominė nauda buvo visą laiką“, – pažymėjo ji.

Kartu KN atstovė pabrėžė, kad pastaraisiais metais mažėjo terminalui išlaikyti vartotojų mokama saugumo dedamoji, kurią sudaro Lietuvos gamtinių dujų infrastruktūrą ir tiekimą užtikrinančioms įmonėms (KN, „Ignitis“ ir „Amber Grid“) mokamos dalys.

Jos duomenimis, nuo 2019 m. KN dalis SGD terminalui išlaikyti dedamojoje nuosekliai mažėjo, o nuo šių metų balandžio jos neliko, nors iki to buvo didesnė arba panaši į sumokamą „Ignitis“.

„Nes pakeitėme dabar jau ir kainodarą. Ji yra grįsta kaštais ir, atitinkamai, gamtinių dujų vartotojams už KN dalį mokėti nebereikia“, – teigė J. Šilinskaitė-Venslovienė.

J. Šilinskaitės-Venslovienės teigimu, iki 2014 m., kol Lietuva terminalo neturėjo, už dujas kasmet mokėta 140–150 mln. eurų brangiau nei kitos valstybės, kadangi alternatyvių dujų tiekimo kelių nebuvo. Kainų skirtumas tuomet siekė 40 proc., o už kiekvieną TWh elektros energijos būdavo sumokami papildomi 8 eurai.

„Terminalas nuo pat pirmos dienos kūrė didžiulę ekonominę naudą mūsų ekonomikai“, – sakė KN SGD komercijos skyriaus vadovė.

ELTA primena, kad 2014 metais Lietuva pasirašė SGD laivo-saugyklos „Independence“ išperkamosios nuomos sutartį su Norvegijos bendrove „Höegh LNG“. Pagal šią sutartį Lietuva įsipareigojo 10 metų kasdien sumokėti maždaug 116 tūkst. eurų. Bendra dešimties metų suma sieks apie 520 mln. eurų.

2018 metais priimtas Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo įstatymas numato, kad SGDT veikla turi būti vykdoma iki 2024 metų pabaigos. KN susitarti su „Independence“ valdančia bendrove ir laivą išpirkti turi iki 2024 metų gruodžio.

Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad nuo 2025 m., kai Lietuva perims terminalo valdymą, jis bus registruotas Lietuvos jūrų laivų registre, o virš jo bus iškelta valstybinė vėliava.



NAUJAUSI KOMENTARAI

konservatorių CHUNTOS "p e r l i u k a i " ,jie sako,

konservatorių CHUNTOS  "p e r l i u k a i " ,jie sako, portretas
jog TERMINALĄ " i š l a i k o" ;-sėdintis ant debesėlio p a s m i r d ę s kgebe OŽYS--Lietuvos žmonės !- iki baigsis k o n s e r v ų CHUNTOS kadencija, jie pademonstruos dar didesnių "stebūklų".

>>>ne kur tik .....

>>>ne kur tik ..... portretas
suppisto subingalvio,ėdančio lietuvišką duoną,komentaras .

>tam

>tam portretas
pagal tavo info išeina kad tas kuris ,,atstovauja kgb" yra sažiningesnis nei tie kurie neatstovauja ir varo melą ?:D)
VISI KOMENTARAI 17
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių