Klaipėdos miesto bendrasis planas: klausimų netrūksta

Dalį pasiūlymų atmetė

Klaipėdos miesto bendrasis planas, panašu, baigiamas rengti.

Uostamiesčio savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja Mantė Černiutė-Amšiejienė teigė, kad šiuo metu vyksta dokumento derinimo su atsakingomis institucijomis procesas.

Rengiant planą buvo išklausyta ir visuomenės nuomonė. Sulaukta apie 300 pasiūlymų, į daugumą jų buvo visiškai arba bent iš dalies atsižvelgta.

Tiesa, į kelias dešimtis – ne. Kai kurie pasiūlymų teikėjai pasinaudojo galimybe sprendimą apskųsti.

Dėl Girulių – svarstymai

Skyriaus vedėjos teigimu, rengiant dokumentą pastabų sulaukta iš įvairių institucijų, su kuriomis planas yra derinamas.

Kaip įprasta, nemažai klausimų kyla siekiant suderinti miesto ir uosto planus. Bandoma ieškoti tokių sprendimų, kurie netrukdytų tiek uosto veiklai, tiek miestiečių gyvenimui.

Taip pat keliama klausimų dėl miesto planų Giruliams siekti kurortinės teritorijos statuso.

Teigiama, kad Giruliuose gali būti reikalinga teritorija tam tikros geležinkelių infrastruktūros vystymui, susijusiam su galima uosto plėtra, o kurortinėms teritorijoms, skirtingai nei įprastoms, taikomi griežtesni garso reikalavimai.

Dar viena šios teritorijos problema – miestas turi tikslą čia numatyti ir sveikatinimo paslaugų, tačiau šios srities objektams šiuo metu nėra ypač daug vietos.

Daugumą tinkamų vietų turi valstybinis miškas. Tad norint, kad čia iškiltų sveikatinimo paslaugų objektai, tektų imtis miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis veiksmų.

Tiesa, šiuo klausimu sudėti visi reikiami saugikliai, kad tokia plėtra nebūtų neribota, jos imantis būtų įvertinti esami medžiai ir saugomos buveinės.

Kanale – laivyba?

Rengiant miesto bendrąjį planą, stabtelėta ir prie Vilhelmo kanalo klausimo.

Anot M.Černiutės-Amšiejienės, Vidaus vandens kelių direkcija buvo išreiškusi griežtą nuomonę, kad kanalu būtina numatyti laivybą.

Tačiau tokiai veiklai įgyvendinti kelią užkerta tai, kad čia yra vandenvietė, tad teritorijoje galioja pačios griežčiausios apsaugos zonos.

Taigi galiausiai nuspręsta, kad ateityje būtų galima galvoti apie Vilhelmo kanalo sujungimą, bet tai turėtų būti sprendžiama tik tada, kai bus numatytos vietos, kur galėtų būti iškelta vandenvietė. Šiuo metu tokiems veiksmams alternatyvų nėra.

Klausimai dėl uosto plėtros

Savivaldybės administracija naująjį, su visomis institucijomis suderintą miesto bendrąjį planą miesto tarybai teikti svarstyti ketina jau šį rugsėjį.

Neseniai su dokumento rengimo eiga ir situacija supažindinti Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto nariai.

Posėdyje paaiškėjo, kad daugiausia klausimų kelia miesto ir uosto planų derinimas.

Politikai akcentavo, kad dokumente numatomos galimybės greta uosto statyti gyvenamosios paskirties pastatus veikiausiai žada konfliktų ateityje. Anot komiteto narių, prie uosto teritorijos nereikėtų planuoti gyvenamųjų teritorijų.

Komiteto narys Vidmantas Dambrauskas teigė, kad miestui galbūt vertėtų imtis teritorijos ties Giruliais vystymo ir atlaisvinti miesto pietuose, pakraštyje esančią teritoriją, kuri taptų patrauklesnė uosto plėtrai, ir taip užbėgti už akių išorinio uosto atsiradimui.

Komiteto pirmininkė Judita Simonavičiūtė sakė, kad aiškią poziciją turėtų išsakyti ir valstybės atstovai, nes kitaip klausimą išspręsti gali būti keblu.

Vis dėlto pabrėžiama, kad miesto bendrąjį planą būtina suskubti patvirtinti.

"Greitis tvirtinant bendrąjį planą yra didesnė vertybė, nei kai kuriose vietose užstrigti ir nejudėti į priekį", – pažymėjo J.Simonavičiūtė.