Klaipėda – vienas iš dviejų Lietuvos miestų, galinčių didžiuotis karilionu. 48 varpų skambėjimas senamiestį užlieja kiekvieną savaitgalį. Jau daugiau nei ketvirtį amžiaus du retos profesijos atstovai – karilionininkai Stanislovas Žilevičius ir Kęstutis Kačinskas – pasikeisdami lipa į senojo pašto bokštą skambinti žmonėms.

Kvietė ginti laisvės

Uostamiesčio kariliono varpai skirti muzikavimui, tačiau vieną kartą per visą savo gyvavimo laikotarpį Klaipėdoje jie gaudė ir grėsmės akivaizdoje.

1991-ųjų sausį jau dabar nežinia kam iš uostamiesčio laisvės gynėjų kilo mintis, kad karilionas gali pasitarnauti kaip akustinė informavimo priemonė, jei nutrūktų elektros tiekimas ar radijo ryšys ir klaipėdiečiams reikėtų pranešti, jog atėjo lemiama akimirka telktis kovai.

Tąkart kas naktį pasikeisdami bokšte prie varpų budėdavo tai S.Žilevičius, tai K.Kačinskas, su jais kartu pradžioje buvo dabartinis Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas, vėliau jį pakeitė Kultūros skyriaus darbuotojas Vidas Pakalniškis.

"Tai buvo sausio 13-osios naktį. Prie mažyčio "Šilelio" susėdę stebėjome, kas vyksta Vilniuje. O kai sovietų kariškiai užėmė televizijos bokštą ir dingo TV transliacija, buvo nuspręsta, jog apie tai reikia pranešti visam miestui. Ir S.Žilevičius ėmė skambinti", – prisiminė V.Pakalniškis.

Numatė atsitraukimo kelią

Karilionininkas varpais mušė šiurpą keliantį pavojaus signalą. Tokiu gausmu seniau žmonėms bažnyčios varpininkai pranešdavo apie karo pradžią ar baisių ligų grėsmę.

Tą naktį Klaipėdoje varpų garsas disonansu sklido gana toli. Šiuo gausmu kasmet pradedamas Laisvės gynėjų paminėjimas Klaipėdoje.

"Kai jau savo padarėme, su Stanislovu nusileidome iš bokšto į apačią. Ten susirinko labai daug klaipėdiečių ir minioje pamatėme varpininką K.Kačinską. Nors jis gyvena Debreceno gatvėje, toli nuo centro, bet išgirdo varpų gausmą ir atskubėjo prie miesto savivaldybės", – pasakojo V.Pakalniškis.

Karilionininkai buvo apgalvoję, kaip ilgiau išsilaikyti bokšte, jei juos bandytų sustabdyti sovietų kariškiai.

"Tuo metu bokštas buvo restauruojamas, dėl sukaltų pastolių buvo sunku lipti laiptais. Buvome nusprendę, kurį rąstą, reikalui esant, išjudinsime, kad tos lentos nudardėtų į apačią ir taip sulaikytų įsiveržėlius. Nežinau, kaip būtų pasisekę, bet iš pašto ryšininkų gavome senų storokų kabelių, kuriais planavome nuo bokšto žemyn nusileisti kiemelio pusėje. Gerai, kad to neprireikė", – prisiminė V.Pakalniškis.

Projektą "pramušė" Maskvoje

Centrinio pašto bokšte karilionas buvo sumontuotas 1987 m. lapkričio 13 d. Tai buvo pagal Peterio Schilingo projektą Apoldos (Vokietija) Schillingų varpų liejyklos meistrų pagamintas ir įrengtas instrumentas.

"Mintis, kad miestui reikia kariliono, kilo profesoriui Vytautui Jakelaičiui. Jis pasitarė su tuomečiu Klaipėdos vykdomojo komiteto pirmininku Alfonsu Žaliu ir nusprendė veikti. Visi kariliono reikalai vyko per Maskvą. Iš čia važiavo dešros, kitos gėrybės, taip ir pavyko "pramušti" šį reikalą", – pradžią prisiminė S.Žilevičius.

Karilioną Maskvos valdininkai leido pirkti tik iš sovietinio lagerio šalių. Varpai buvo užsakyti ir pagaminti Vokietijos Demokratinėje Respublikoje. Klaipėdoje apsilankė ir patys vokiečiai, pasidairė po miesto centrą ir parodė, kad geriausia vieta karilionui – Centrinio pašto bokštas.

"1985 m. užsakė tuos varpus pagaminti, o mus išsiuntė mokytis į Magdeburgą. Paskui nuvežė į liejyklą parodyti varpų, kuriais teks groti. Ta gamykla, kurioje dirbo bene trys ar keturios tos pačios giminės meistrų kartos, dažniausiai liejo varpus bažnyčioms, bet buvo pagaminę ir kelis karilionus. Tačiau mes išbrokavome du mums skirtų varpų komplektus, nes skambesys nederėjo", – pasakojo S.Žilevičius.

Esą, kai K.Kačinską ir S.Žilevičių į Vokietiją išsiuntė trečią kartą, Klaipėdos valdžia maldavo, kad tik imtų karilioną, koks jis ten bebūtų.

Karilioną sudarė 48 chromatiškai suderinti varpai, 4 oktavų klaviatūra. Didžiausias varpas svėrė 900 kg, mažiausias – 15 kg. Bendra varpų masė – 6,8 tonų, o su visomis
konstrukcijomis – apie 10 tonų. Šis karilionas Klaipėdoje skambėjo iki 2006 m. Rugsėjo 17 d. įvyko paskutinis senojo kariliono koncertas.

"Vis dėlto nekaip buvo pagamintas tas karilionas, varpai skambėjo prastai ir trosai dažnai trūkinėdavo. Net keista, kad gamino vokiečiai, tiesa, Rytų, gal jie buvo irgi kiek tarybiniai žmonės", – šmaikštavo S.Žilevičius.

Maestro kritika įtikino

Nuo pat instrumento įrengimo pradžios Klaipėdoje buvo rengiami tarptautiniai kariliono muzikos festivaliai, kuriuose, be klaipėdiečių, varpų muziką atlikdavo muzikantai iš Kauno, taip pat iš Danijos, Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos ir Lenkijos.

Po vieno tokio festivalio garsus olandų karilionininkas Jo Haazenas pasakė, kad daugiau į Klaipėdą groti varpais nebeatvažiuos, nes karilionas nedera ir jis per prastas uostamiesčio karilionininkams. J.Haazenas pabrėžė, kad S.Žilevičius ir K.Kačinskas verti geresnio instrumento. Taigi naujasis Klaipėdos karilionas buvo nulietas 2006 m. Olandijoje, "Royal Eijsbauts" varpų liejykloje.

Jis sudarytas iš 48 naujų lygaus profilio varpų, kurių diapazonas – keturios oktavos. Sunkiausio varpo skersmuo – 1 163 mm, o svoris – 903 kg. Lengviausio varpo diametras – 182 mm, svoris – 10 kg. Bendras varpų svoris yra apie 5 tonos.

Jie buvo nulieti iš kokybiškos varpų bronzos, kurios sudėtis užtikrina reikalingą toną.

Pirmą kartą naujųjų varpų skambesį klaipėdiečiai išgirdo per 2006 m. Kalėdas. Pasak karilionininko K.Kačinsko, naujasis karilionas –  pasaulinio lygio instrumentas.

Mįslinga vagystė

Naujasis karilionas miestui kainavo per pusę milijono litų. Senasis karilionas – irgi didelė vertybė, tad esą būtų buvę labai apmaudu, jei varpai liktų nepanaudoti pagal paskirtį.

Nukabinti iš senojo pašto bokšto, jie perduoti Klaipėdos universitetui. Pradžioje planuota juos iškelti KU miestelio bokšte.

"Yra dingusi dalis varpų. Ir kaip tik ta dalis, kurią buvo planuota pakabinti universiteto bokštelyje. Man tai labiau panašu į nesusipratimą, nei į tikrą vagystę, ir labai tikiu, kad atsiras tie varpai", – vylėsi V.Pakalniškis.

Būtų labai tauru, jei kas nors ryžtųsi finansuoti kilnojamą karilioną, sumontuotą ant ratuotos platformos. Tada būtų galima jį nuvežti į piliavietę, į Vasaros estradą ar net į kitą miestą ir koncertuoti ten. Bet veikiausiai tai greitai neįvyks.

"Manyčiau, kad kol visa tai neišspręsta, didysis varpas, vardu Kristupas, galėtų būti eksponuojamas pašto kiemelyje. To varpo juk niekas nepavogs, jis sveria apie toną. Varpas labai papuoštų tą kiemelį", – tikino V.Pakalniškis.

Kur dėti tuos likusius senojo kariliono varpus, sprendimo kol kas nėra, tačiau manoma, kad bent jau Kristupas (didysis varpas) turėtų likti Klaipėdoje. Pašto bokšto papėdėje, gražioje ir pagarbioje kiemelio vietoje.

Pati mažiausia gildija

Klaipėdos karilionu groja K.Kačinskas ir S.Žilevičius. Abu muzikantai pasikeisdami kiekvieną savaitgalį įveikia apie 100 laiptelių į bokšto viršūnę ir sėda skambinti varpais.
S.Žilevičius šypsojosi, kad šis darbas labai naudingas sveikatai. Prieš 22 metus miręs garsus karilionininkas Viktoras Kuprevičius varpais skambino iki 90 metų amžiaus. Kaip juokaudavo pats maestro, esą dėl tokio darbo taip ilgai ir gyvena.

Karilionu grojančiuosius Lietuvoje galima suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų. Tačiau norinčiųjų taip muzikuoti neatsiranda.

"Turėjau dvi studentes. Viena metus pasimokė ir atsisakė. Ji – pianistė, jai buvo gaila rankų. Kita mergina pasimokė pustrečių metų, paskui išvažiavo į Ispaniją ir nusprendė ten pasilikti. Beje, moterų karilionininkių dabar yra gana daug, anksčiau taip nebuvo", – teigė S.Žilevičius.

Olandijoje karilionu groti kurį laiką buvo mokomi net vaikai nuo 8 metų, bet medikai tam nepritarė, – per jauni. Groti varpais nėra taip lengva.

Šiuo metu visuose pasaulio žemynuose yra per 600 karilionų, daugiausia Olandijoje – per 200. Lietuvoje yra du instrumentai – Kaune ir Klaipėdoje.

Tarp žemės ir dangaus

Kiekvieną savaitgalį Klaipėdos centre ima skambėti įvairiausios varpų melodijos, sukeliančios ypatingus pojūčius.

Dabar mes gėrimės varpų muzika, nors nuo seno varpų gausmas skelbdavo darbo ar karo pradžią bei pabaigą, pranešdavo apie paliaubas, sveikindavo nugalėtojus, skelbdavo apie mirtį.

Tai – iš Azijos kilęs muzikos instrumentas. Juo galima išgauti per 50 skirtingų skambesių, kurių paslaptis glūdi varpo formoje.

Būdavo tikima, kad varpo skambėjimas nuveja piktąsias dvasias. Tai esą žemės ir dangaus ryšio simbolis, kviečiantis maldai, susikaupimui, perteikiantis svarbią žinią.

Kai kur senose varpinėse Pietų Prancūzijoje liko užrašai: "Kviečiu gyvuosius, apraudu mirusius, išblaškau audras". "Sako, varpai apsaugo net nuo maro. Taigi Klaipėdai šios baisios ligos epidemija tikrai negresia", – šypsojosi karilionininkas S.Žilevičius.