Klaipėdos medikai nuo psichologinio smurto kenčia labiausiai?

Kasdien – po skambutį

Po tragiškos istorijos, kai nepakėlęs psichologinio smurto darbe iš gyvenimo pasitraukė vienas sostinės medikas, Sveikatos apsaugos ministerija įsteigė Pasitikėjimo liniją, siekdama operatyviai gauti informaciją apie neigiamas situacijas, kurios, kaip paaiškėjo, gana dažnos ne vienoje šalies gydymo įstaigoje.

Naujausiais duomenimis, nuo anoniminės pasitikėjimo linijos atsiradimo dienos – lapkričio 5-osios iki sausio pradžios sulaukta jau 59 skambučių.

Vizitas Klaipėdos gydymo įstaigoje buvo nelengvas, nes ligoninės vadovybei buvo sunku pripažinti egzistuojančias problemas.

Apie pusė jų – dėl gydymo įstaigos vadovo, administracijos arba tiesioginio vadovo psichologinio smurto.

Taip pat nemažai skambinančiųjų įvardijo bendrą blogą atmosferą, vadovybės baimę, darbuotojų atleidimą be priežasties.

Su šiomis problemomis esą susiduriama ne vienerius metus ar net dešimtmečius. Anot ministerijos atstovų, pasitikėjimo linija – pirmas žingsnis, kad situacija imtų keistis.

"Dar kartą raginu medikus, darbe patiriančius psichologinį smurtą, mobingą ar kitokio pobūdžio spaudimą, to netoleruoti ir pranešti apie tokias situacijas nemokamu pasitikėjimo telefonu 8 800 66 004, pasirinkus skaičių "3". Paskambinus ne darbo metu, galima palikti žinutę balso pašte. Svarbu tai, kad skambučiai yra anonimiški, tad tokių duomenų kaip vardas, pavardė, pareigos pateikti nereikia. Prašoma nurodyti tik gydymo įstaigą, kurioje pastebimos šios problemos", – teigė sveikatos apsaugos ministro patarėja Lina Bušinskaitė.

Blogosios praktikos lyderiai

Per tuos du mėnesius, kol veikia pasitikėjimo linija, daugiausia skambinta iš Vilniaus ir Klaipėdos miestų bei Šiaulių rajono gydymo įstaigų.

Reaguojant į skambučius, surengtas pirmasis mobilios ekspertų grupės, sudarytos iš ministerijos ir Valstybinės darbo inspekcijos atstovų, vizitas į Klaipėdą, kurio metu aptartos problemos ir kalbėta apie psichosocialinio klimato įstaigoje valdymo bei pagalbos darbuotojams galimybes.

"Vizitas Klaipėdos gydymo įstaigoje buvo nelengvas, nes ligoninės vadovybei buvo sunku pripažinti egzistuojančias problemas. Išgirdome nuomonių, neva ministerija pati išsigalvojo mobingo ir psichologinio smurto temas, pati parašė anoniminius laiškus. Tenka tik apgailestauti, kad vadovams stinga noro įvardyti ir spręsti problemas, tačiau tikimės, kad galbūt tam reikia laiko, ir pokyčiai prasidės", – tvirtino L. Bušinskaitė.

Kitas mobilios ekspertų komandos vizitas planuojamas sausį.

Sieks įstatymo pataisų

Dėl nenormalios psichologinės aplinkos gydymo įstaigose į Seimo darbotvarkę grąžintas padalinių vadovų, kurie dirba gydymo įstaigose, kadencijų klausimas.

Įregistruotas siūlymas, kaip būtų galima įteisinti kadencijas vidurinės grandies vadovams šalies gydymo įstaigose.

Viešosios konsultacijos metu absoliuti dauguma joje dalyvavusių medikų pasisakė už tai, kad tokie pokyčiai reikalingi, nes per ilgai vadovaujamas pareigas užimantys žmonės, kad ir kokie profesionalūs jie būtų, neretai ilgainiui neatsispiria pagundai negražiai elgtis su savo pavaldiniais ir kolegomis.