Klaipėdoje tiksi teršalų bomba Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdoje tiksi teršalų bomba

2009-09-18 07:52
Paskleidė: pačiame miesto centre esančiame Jachtų uostelyje glūdi sunkiaisiais metalais ir nafta užterštas dumblas. Jis ir buvo lengvabūdiškai kasamas.
Paskleidė: pačiame miesto centre esančiame Jachtų uostelyje glūdi sunkiaisiais metalais ir nafta užterštas dumblas. Jis ir buvo lengvabūdiškai kasamas. / N.Jankausko nuotr.

Jachtų uostelį kasę ir čia pat užterštą gruntą į vandenį pylę darbininkai ne tik pridarė milijonais litų vertinamos žalos, bet ir paskleidė žmonių sveikatai labai pavojingų teršalų.

Aptiko sunkiųjų metalų

"Nors kasimo darbai buvo sustabdyti, tačiau jau dabar visiškai aišku, kad Klaipėdos aplinkos apsaugos agentūra miega. Aplinkai galėjo būti padaryta milžiniška žala – kompensacija sieks milijonus", – vakar dienraščiui teigė Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas.

Liepą gyventojams įtarimų sukėlė Jachtų uostelio rekonstrukciją atliekančios bendrovės "Hidrostatyba" darbininkų veiksmai. Miestiečiai kraupo pačioje miesto širdyje išvydę iškastą ir atgal į uostelio vandenį pilamą dumblą.

Pasipiktinimą sukėlė ne tik darbų vietoje pasklidusi naftos plėvelė, tačiau ir įtarimai, kad kažkas iš šio dugno lyginimo gali pelnytis.

Šia istorija susidomėjo Seimo Aplinkos komitetas bei Antikorupcijos komisija, tyrimą pradėjo prokuratūra.

Tyrimą dėl Jachtų, mažųjų laivų uosto gilinimo vykdomų darbų Klaipėdos piliavietės teritorijoje teisėtumo atliko ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnų veiksmus vertino Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija.

Pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovo Raimondo Sakalausko, šių darbų jokiu būdu negalima buvo vykdyti.

"Paaiškėjo, kad dumblas yra ketvirtos, aukščiausios, užterštumo klasės. Jame rasta didelė naftos produktų koncentracija", – kalbėjo R.Sakalauskas.

Tačiau pareigūnas nepaminėjo, kad tyrimo metu aptikta ir didelė sunkiųjų metalų koncentracija.

Buvę vadovai nebedirba

Jachtų uostelio rekonstrukciją atlikusi bendrovė "Hidrostatyba", prisidengusi 2007 m. išduotu leidimu vežti ir skandinti dumblą jūroje, vykdė kasimo darbus. Tačiau iškasto grunto į Baltiją negabeno. Jį laidojo čia pat – pačiame miesto centre esančiame uostelio užutėkyje.

"Yra sprendimas sustabdyti šį projektą. Bus sprendžiama, kaip išvalyti šią teritoriją", – dienraščiui teigė Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos vadovas R.Sakalauskas.

Skandalą tyrusi pareigūnų komisija nustatė, kad daugybę metų gulėjusiam užterštam gruntui išvežti bendrovė "Hidrostatyba" leidimą gavo dar 2007 m. Jį išdavė skandalingai iš pareigų pasitraukęs buvęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūros vadovas Kęstutis Šiliauskas.

"Vienas vadovas jau yra pasitraukęs iš pareigų. Jo pavaduotojas, kuris pasirašinėjo šiuos leidimus, atleistas iš pareigų. Panašu, kad nėra kam reikšti pretenzijų", – aiškino R.Sakalauskas.

Nuobaudos – iešmininkams

Pasak Aplinkos ministro atstovo spaudai Tomo Beržinsko, Klaipėdos aplinkos apsaugos departamentas 2007 m. neteisėtai išduotų leidimų gramzdinti gruntą jūroje galiojimą sustabdė tik rugpjūčio 25 d. Darbai tuomet jau buvo baigti. Juos atlikusi bendrovė nepaisė ir aplinkosaugininkų įspėjimų. Įmonė du kartus buvo nubausta administracine tvarka. Tai kontroliuoti turėjęs dabartinis Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas Andrius Kairys nuo atsakomybės išsisuko.

"O už ką jam reikšti pretenzijas? Gal tik kaltas, kad iki galo neišsiaiškino. Jis juk sakė, kad projektas buvo, leidimas buvo išduotas. Problema ta, jog niekur nereglamentuota, kad negalima lyginti grunto vietoje. Logiškai suprantame, kad to būti negali. Bet niekur neparašyta", – dėstė R.Sakalauskas.

Miesto tarybos narys Naglis Puteikis tvirtino, kad kasimo darbai buvo sustabdyti tik po jo kreipimosi į Aplinkos komitetą.

"Aš pats skambinau A.Kairiui. Jau tada jis privalėjo tuoj pat patikrinti leidimus ir sustabdyti darbus. Mes matome, kad net po dviejų nuobaudų darbai vis tiek buvo vykdomi. Juos ryžtasi sustabdyti tik po Aplinkos ministro kreipimosi" – aiškino N.Puteikis.

Už netinkamą kontrolę trims atsakingiems Jūros aplinkos apsaugos agentūros pareigūnams skirtos tarnybinės nuobaudos: dviem – papeikimai, vienam – griežtas papeikimas.

Griežtą papeikimą gavo Jūros aplinkos apsaugos agentūros vedėjo pavaduotojas Vidmantas Tilvikas. Pats agentūros vadovas Raimondas Šatkauskas nubaustas papeikimu. Vyr. specialistui Donatui Bagočiui taip pat skirtas papeikimas.

Nubausti ne tie

Tačiau Aplinkos komiteto pirmininko nuomone, šioje istorijoje nubausti ne tie, kuriuos reikėjo.

"Sudaryta darbo grupė, kuri įvertins departamento vadovo veiklą. Jau aišku, kad žala aplinkai bus didžiulė. Dabar belieka išsiaiškinti, kas tą žalą padarė – leidimus veiklai davęs Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas ar veiklą vykdžiusi įmonė. Panašu, kad A.Kairys sieks kaltę permesti įmonei", – tikino Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas J.Šimėnas.

J.Šimėno nuomone, uostamiesčio aplinkosaugininkų veikla šioje istorijoje vertintina mažiausiai kaip aplaidi, o galbūt ir kaip turinti nusikalstamo pobūdžio elementų.

"Kas pakėlė triukšmą dėl to, kas vyksta? Žmonės ir vienas iš politikų! O pats A.Kairys tylėjo. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas komitete aiškino, kad jis nieko nemato blogo "vidiniuose kasinėjimuose". Tas A.Kairio tylėjimas yra nusikalstamas", – rėžė J.Šimėnas.

Gresia kalėjimas

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos agentūra kreipėsi ir į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos piliavietės fosos iškasto grunto tvarkymo bei galimo aplinkos teršimo. Prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 270 straipsnį.

"Kol kas pranešimai apie įtarimus dar nėra niekam pateikti, tačiau tyrimas atliekamas", – kalbėjo Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Giedrius Danėlius.

Tačiau, pasak prokuroro, ES šalyse vis daugiau kreipiamas dėmesys į tai, kad daugybė veikų, susijusių su aplinkos apsaugos teršimu ir žalos padarymu, turėtų būti kriminalizuotos.

"Manoma, kad tarp administracinės ir baudžiamosios teisės yra labai plona riba. ES šalyse aplinkos apsauga pripažįstama labai svariu prioritetu. Pagal šį straipsnį numatoma bauda, areštas, laisvės apribojimas ar laisvės atėmimas iki 3 metų. Jei bus padaryta didelė žala gamtai, jau numatomas laisvės atėmimas iki 6 metų", – tikino G.Danėlius.

Pilies uostelio gilinimo darbai ir grunto pylimas i vandenį:

 

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų